Ryšiai tarp Didžiosios Lenkijos ir Baltijos jūros regiono romėniškajame laikotarpyje
Straipsnyje nagrinėjama šiaurinė Didžiosios Lenkijos dalis, apimanti iš esmės Notecės upės praslėnį. Aptariami reiškiniai ir tarpregioniniai ryšiai su Pabaltijo, kartu ir Skandinavijos teritorijomis parodomi romėniškojo laikotarpio kultūrinių permainų Didžiojoje Lenkijoje fone. Kad šie reiškini...
| Main Authors: | , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2013-01-01
|
| Series: | Archaeologia Lituana |
| Online Access: | http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/2641 |
| Summary: | Straipsnyje nagrinėjama šiaurinė Didžiosios Lenkijos dalis, apimanti iš esmės Notecės upės praslėnį. Aptariami reiškiniai ir tarpregioniniai ryšiai su Pabaltijo, kartu ir Skandinavijos teritorijomis parodomi romėniškojo laikotarpio kultūrinių permainų Didžiojoje Lenkijoje fone.
Kad šie reiškiniai būtų geriau suprantami, straipsnyje daromi platūs ekskursai į šios Didžiosios Lenkijos dalies įvykius tiek vėlyvajame ikiromėniškajame, tiek tautų kraustymosi laikotarpyje.
Šiaurės Baltijos medžiagos pėdsakų pasirodymas ikiromėniškajame laikotarpyje yra beveik neapčiuopiamas. Jastorfo kultūros bruožų turinčioje medžiagoje iš I paminklo Všedzienyje, Mogilno paviete, yra Bornholmo tipo segė, kuri čia suponuoja akivaizdų elementą, turintį ryšių su Bornholmui būdingais dirbiniais. Kartu su šia sege aptinkama segių su ataugėlėmis, puoštų įstrižu kryžiumi ir punktyrais. Sunku aiškiai atsakyti į klausimą, ar radiniai, turintys Bornholmo stiliaus elementų, iš Všedzienio, Mogilno paviete yra atsitiktinis reiškinys, ar jie rodo daug platesnius šiaurinės Didžiosios Lenkijos ryšius su tolimais regionais.
Nedrįstame teigti, kad kapai, kuriuose aptikta ginklų, randamų Bornholme, ištirti Volkovicuose, Čarnkuvo- Tšcinsko paviete, – tai ankstesnių ikiromėniškojo laikotarpio ryšių su šiuo Baltijos jūros regionu vaisiai ar visai naujo susidomėjimo Notecės upės regionu ir plačiąja prasme suprantamo Pajūrio naujų gyventojų bangų padarinys. Romėniškasis laikotarpis – tai epocha, kai ypač gerai pasireiškia mus dominančios kultūrinės srovės. Kompaktiškas Vielbarko kultūros išplitimas šiaurinėje Didžiosios Lenkijos dalyje įtraukia mus į cirkumbaltiškos kultūros gyventojų orbitą ir visas jos visuomenines ir politines realybes. Ryškaus šiaurinės Didžiosios Lenkijos dalyvavimo prabangos prekių mainuose pavyzdys – romėniškas E 142 tipo prikaistuvis su štampuotu įrašu (P) CIPIPOLIBI, surastas Vielbarko kultūros griautiniame kape Grudos 2 pilkapyne Zlotovo paviete.
Kai C2 periodo pradžioje Vielbarko kultūros žmonės paliko Didžiąją Lenkiją, čia pastebimos naujos įtakos iš Baltijos regiono, susijusios su povielbarkiškąja Dembčino grupe. Ši įtaka ryški keramikoje, taip pat ją rodo tokie radiniai kaip „Bűgelknopffobeln“ tipo segės (Kovalevko, Obornikų paviete) ir segė su kastuvėlio pavidalo kojele (Miroslavas, Pilos pavietas). Dembčino grupė buvo veikiama stiprios gyventojų infiltracijos iš vakarinių Baltijos salų ir Skandinavijos. Pastaroji stiprėja tautų kraustymosi laikotarpio E periode. Šis reiškinys sutampa su skandinaviškų elementų (daugiausia lobiuose) patekimu į šiaurinę Didžiąją Lenkiją.
Apibendrinant epochą nuo vėlyvojo priešromėniškojo laikotarpio iki tautų kraustymosi laikotarpio galime pastebėti Baltijos jūros baseino įtaką šiaurinėje Didžiojoje Lenkijoje. Svarbios yra Baltijos salos, ypač Bornholmas. Šiaurinė Didžioji Lenkija aiškiai artėja prie pajūrio regiono, o per jį ir prie Skandinavijos. Tuo jos raida skiriasi nuo pietinių ir centrinių aptariamo regiono teritorijų, kurios visą laikotarpį išlieka Pševorsko kultūros įtakos sferoje.
Iš lenkų k. vertė Aleksiejus Luchtanas
Connection between Wielkopolska and the Baltic Sea Region in the Roman Iron Age
Milena Teska, Andrzej Michałowski
... |
|---|---|
| ISSN: | 2538-8738 1392-6748 |