Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante
Oksyvos kultūra, kaip nauja vėlyvojo ikiromėniškojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, susidarė dėl keltų pasaulio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. prieš Kr. (A1 periode). Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhцft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2015-01-01
|
| Series: | Archaeologia Lituana |
| Online Access: | http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/4882 |
| _version_ | 1818368239883780096 |
|---|---|
| author | Milena Teska |
| author_facet | Milena Teska |
| author_sort | Milena Teska |
| collection | DOAJ |
| description | Oksyvos kultūra, kaip nauja vėlyvojo ikiromėniškojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, susidarė dėl keltų pasaulio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. prieš Kr. (A1 periode). Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhцft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į šiaurę nuo Gdansko, kur buvo atidengtas šios kultūros kapinynas. Pradžioje ši kultūra užėmė visą dešiniąją žemutinės Vyslos pusę ir sritį prie Chełmno (Kulmo). Klasikiniame periode A2 kultūra užėmė ir sritį Pomeranijoje. Archeologinių šaltinių duomenimis, čia buvo įsikūrusios vietinių gyventojų grupės – Pomeranijos kultūros tęsėjos. Dėl materialinės kultūros pokyčių ir galbūt gotų diktuojamų laidojimo papročių iš Oksyvos kultūros ikiromėniškojo laikotarpio A3 periodo pabaigoje ir romėniškojo laikotarpio B1 periodo pradžioje išsivystė Wielbarko kultūra.
Archeologinę medžiagą, reprezentuojančią Oksyvos kultūrą šioje Vyslos srities dalyje, sudaro archyvinė medžiaga (apie radinius, aptiktus iki Antrojo pasaulinio karo) ir archeologijos paminklai. Svarbiausią grupę tarp prieškario kolekcijų sudaro archyvinė medžiaga, kurią surinko Waldemaras Heymas (Heym). Šis žmogus į archeologijos istoriją pirmiausia pateko kaip Heimatmuseum Marienwerder vadovas.
Dėl Antrojo pasaulinio karo maišaties didžioji W. Heymo rinkinio dalis yra negrįžtamai dingusi arba išbarstyta. Likusi tik informacija apie pavienius artefaktus. Naujausi archeologiniai rinkiniai yra tik prieškario medžiagos papildymas. Jie nėra svarbiausia šio Vyslos srities regiono Oksyvos kultūros kolekcijos dalis.
Turimas medžiagos rinkinys reprezentuoja Oksyvos kultūrą visu ikiromėniškuoju laikotarpiu, t. y. nuo periodo A1 iki periodo A3. Dalis rinkinio yra iš to laikotarpio kapinynų, kaip antai Bystrzec (buv. Weisshof, Kreis Marienwerder) arba Stary Targ (buv. Altmark, Kreis Stuhm). Kapai, kuriuose rasta ginklų (ietigalių, kalavijų, antskydžių), yra ypač svarbūs, tačiau jie žinomi tik iš A2 periodo ir A3 periodo baigiamosios stadijos. Iš minėto laikotarpio ankstyviausio horizonto galima kalbėti apie Pomeranijos varpinius kapus ir Jastorfo kultūros įtaką. Geriau pažįstama Pševorsko kultūros įtaka, ypač Oksyvos kultūros puodininkystei. Sumanymas nustatyti Oksyvos kultūros gyvenviečių chronologiją pagal išlikusią medžiagą ir kaupiamą informaciją, kuri daugiausia fragmentiška, yra sunkiai įvykdomas. Kitu atveju tai klausimas, į kurį turėtume atsakyti.
Oksyvos kultūros arheologinė medžiaga iš šitos Vakarų Prūsijos srities yra svarbi bendram Oksyvos kultūros paveikslui identifikuoti, ji reikšminga ne tik šiam Vyslos regionui.
Iš vokiečių kalbos vertė Mykolas Michelbertas |
| first_indexed | 2024-12-13T23:04:48Z |
| format | Article |
| id | doaj.art-09e1cd61eb7e47fa8eb0ddba4ac6a0e8 |
| institution | Directory Open Access Journal |
| issn | 2538-8738 1392-6748 |
| language | English |
| last_indexed | 2024-12-13T23:04:48Z |
| publishDate | 2015-01-01 |
| publisher | Vilnius University Press |
| record_format | Article |
| series | Archaeologia Lituana |
| spelling | doaj.art-09e1cd61eb7e47fa8eb0ddba4ac6a0e82022-12-21T23:28:18ZengVilnius University PressArchaeologia Lituana2538-87381392-67482015-01-011510.15388/ArchLit.2014.15.4882Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos kranteMilena TeskaOksyvos kultūra, kaip nauja vėlyvojo ikiromėniškojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, susidarė dėl keltų pasaulio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. prieš Kr. (A1 periode). Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhцft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į šiaurę nuo Gdansko, kur buvo atidengtas šios kultūros kapinynas. Pradžioje ši kultūra užėmė visą dešiniąją žemutinės Vyslos pusę ir sritį prie Chełmno (Kulmo). Klasikiniame periode A2 kultūra užėmė ir sritį Pomeranijoje. Archeologinių šaltinių duomenimis, čia buvo įsikūrusios vietinių gyventojų grupės – Pomeranijos kultūros tęsėjos. Dėl materialinės kultūros pokyčių ir galbūt gotų diktuojamų laidojimo papročių iš Oksyvos kultūros ikiromėniškojo laikotarpio A3 periodo pabaigoje ir romėniškojo laikotarpio B1 periodo pradžioje išsivystė Wielbarko kultūra. Archeologinę medžiagą, reprezentuojančią Oksyvos kultūrą šioje Vyslos srities dalyje, sudaro archyvinė medžiaga (apie radinius, aptiktus iki Antrojo pasaulinio karo) ir archeologijos paminklai. Svarbiausią grupę tarp prieškario kolekcijų sudaro archyvinė medžiaga, kurią surinko Waldemaras Heymas (Heym). Šis žmogus į archeologijos istoriją pirmiausia pateko kaip Heimatmuseum Marienwerder vadovas. Dėl Antrojo pasaulinio karo maišaties didžioji W. Heymo rinkinio dalis yra negrįžtamai dingusi arba išbarstyta. Likusi tik informacija apie pavienius artefaktus. Naujausi archeologiniai rinkiniai yra tik prieškario medžiagos papildymas. Jie nėra svarbiausia šio Vyslos srities regiono Oksyvos kultūros kolekcijos dalis. Turimas medžiagos rinkinys reprezentuoja Oksyvos kultūrą visu ikiromėniškuoju laikotarpiu, t. y. nuo periodo A1 iki periodo A3. Dalis rinkinio yra iš to laikotarpio kapinynų, kaip antai Bystrzec (buv. Weisshof, Kreis Marienwerder) arba Stary Targ (buv. Altmark, Kreis Stuhm). Kapai, kuriuose rasta ginklų (ietigalių, kalavijų, antskydžių), yra ypač svarbūs, tačiau jie žinomi tik iš A2 periodo ir A3 periodo baigiamosios stadijos. Iš minėto laikotarpio ankstyviausio horizonto galima kalbėti apie Pomeranijos varpinius kapus ir Jastorfo kultūros įtaką. Geriau pažįstama Pševorsko kultūros įtaka, ypač Oksyvos kultūros puodininkystei. Sumanymas nustatyti Oksyvos kultūros gyvenviečių chronologiją pagal išlikusią medžiagą ir kaupiamą informaciją, kuri daugiausia fragmentiška, yra sunkiai įvykdomas. Kitu atveju tai klausimas, į kurį turėtume atsakyti. Oksyvos kultūros arheologinė medžiaga iš šitos Vakarų Prūsijos srities yra svarbi bendram Oksyvos kultūros paveikslui identifikuoti, ji reikšminga ne tik šiam Vyslos regionui. Iš vokiečių kalbos vertė Mykolas Michelbertashttp://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/4882 |
| spellingShingle | Milena Teska Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante Archaeologia Lituana |
| title | Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante |
| title_full | Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante |
| title_fullStr | Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante |
| title_full_unstemmed | Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante |
| title_short | Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante |
| title_sort | oksyvos kultura desiniajame zemutines vyslos krante |
| url | http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/4882 |
| work_keys_str_mv | AT milenateska oksyvoskulturadesiniajamezemutinesvysloskrante |