ES socialinės įtraukties politiniai sprendimai ir politinės diskucijos benamių atžvilgiu progresas Baltijos šalyse. Nacionalinių socialinės įtraukties planų analizė
Šis straipsnis yra parašytas remiantis autorių atliktais tyrimais bendradarbiaujant su FEANTSA (Nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, Europos federacija). Daugelyje Europos Sąjungos senųjų narių benamių problemos pradėtos viešinti, o vėliau ir spręsti praėjusio šimtmečio septintuoju-ašt...
| Main Authors: | , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | Lithuanian |
| Published: |
Vilnius University Press
2015-03-01
|
| Series: | STEPP: Socialinė Teorija, Empirija, Politika ir Praktika |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/5267 |
| Summary: | Šis straipsnis yra parašytas remiantis autorių atliktais tyrimais bendradarbiaujant su FEANTSA (Nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, Europos federacija). Daugelyje Europos Sąjungos senųjų narių benamių problemos pradėtos viešinti, o vėliau ir spręsti praėjusio šimtmečio septintuoju-aštuntuoju dešimtmečiu. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apie benamystę kaip socialinę problemą pradėta kalbėti tik paskutinio praėjusio dešimtmečio viduryje. Per šiuos keturiolika metų visuomenės ir valdžios dėmesys benamystės problemai išgyveno tris etapus: 1) iki 1995 metų benamystės problemą neigiama ir ignoruojama; 2) 1995-2005 metais – problema pripažįstama, siūlomos pirmosios priemonės jai spręsti (per 2001 metų surašymą bandyta įvertinti benamių skaičių), priimti teisiniai dokumentai ir numatomos priemonės; 3) po 2005 metų problema mažai akcentuojama, prioritetas teikiamas kitoms socialinėms problemoms. Tai atsispindi visų trijų Baltijos šalių vyriausybių priimtuose nacionaliniuose socialinės aprėpties priemonių planuose, tarp kurių 2004-2006 metų plane keliama benamių problema ir numatytos priemonės, o vėlesni planai suteikia prioritetą šeimos, vaikų skurdo mažinimo, užimtumo didinimo klausimams. Straipsnyje nagrinėjami trijų šalių būsto politikos bei benamystės problemų sprendimo panašumai ir skirtumai bei Europos sąjungos įtaka, pasireiškianti sudarant nacionalinius socialinės aprėpties didinimo planus ir vykdant numatytas priemones. Visų trijų Baltijos šalių benamystės politikoje akcentuojamas apgyvendinimas. Nakvynės namai – tai pagrindinė benamiams teikiama paslauga. Ši priemonė yra būtina, bet, deja, nėra integruojanti. Straipsnio pabaigoje pateikiama siūlymų, kaip galima plėsti socialinių paslaugų įvairovę, pabrėžiamas šios grupės gyventojų įtraukimas į visuomenę ir darbo rinką. |
|---|---|
| ISSN: | 1648-2425 2345-0266 |