Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas

1. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip vystosi panašios morfologinės ir sintaksinės žodžio sąvokų gramatinių žinių sistemų skyrimo procesas. Sudėtinga šių žinių (kurių atskiri požymiai turi ir bendrumų, ir skirtumų) sąveika reikalauja nagrinėti „skirtingumą tapatybės viduje“ (Engelsas) ir toki...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: M. Garbačiauskienė
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2016-01-01
Series:Psichologija
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8848
_version_ 1811331812385882112
author M. Garbačiauskienė
author_facet M. Garbačiauskienė
author_sort M. Garbačiauskienė
collection DOAJ
description 1. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip vystosi panašios morfologinės ir sintaksinės žodžio sąvokų gramatinių žinių sistemų skyrimo procesas. Sudėtinga šių žinių (kurių atskiri požymiai turi ir bendrumų, ir skirtumų) sąveika reikalauja nagrinėti „skirtingumą tapatybės viduje“ (Engelsas) ir tokiu būdu padeda nustatyti skirtingas sudėtingiausios skyrimo formos per skiriamųjų objektų gretinimą išsivystymo pakopas. Gretinimo (kaip skirtingumo pagrindimo) kokybė buvo pagrindinis kriterijus nustatant panašių gramatinių žinių skyrimo pakopas. 2. Tuo tikslu buvo atliktas individualus konstatuojamasis eksperimentas su 19 šeštos klasės ir 23 septintos klasės mokiniais. Buvo tiriamas mokinių gebėjimas skirti (praktiškai ir teoriškai): a) daiktavardį ir veiksnį; b) veiksmažodį ir tarinį; c) būdvardį ir pažyminį; d) kalbos dalį ir sakinio dalį. Iš pradžių mokiniai turėjo pažymėti tekste, pavyzdžiui, veiksmažodžius ir tarinius, paskui juos apibūdinti ir nurodyti jų skirtumus. 3. Buvo nustatytos penkios moksleiviams būdingos kalbos dalių ir sakinio dalių skyrimo pakopos: pirmoji – kai kalbos dalys ir sakinio dalys arba visiškai tapatinamos, arba tik sustatomos (be jokio jų tapatinimo kokia nors prasme); antroji – kai nustatytas bendrumas ir skirtumas dar nėra susiję tarpusavyje kaip giminė su rūšimi (panašumas dar nėra pagrindas skirtumui nustatyti); trečioji – kai išorinio neesminio skirtumo nustatymas yra paremtas bendro požymio konstatavimu; ketvirtoji – skyrimas vyksta pagal pagrindinį, bet nelygiareikšmį kalbos dalims ir sakinio dalims, požymį; penktoji – skyrimas per tapatumą remiantis esminiu požymiu. 4. Tai, kad dauguma VI – VII klasių moksleivių lieka trečioje ir ketvirtoje pakopose, galima paaiškinti tuo, kad gramatikos dėstymo metodikoje nėra išspręstas klausimas dėl kalbos dalių ir sakinio dalių lyginimo, o gimtosios kalbos vadovėlyje nėra šių gramatinių sąvokų lyginimo (o taip pat galimybių jas palyginti).
first_indexed 2024-04-13T16:26:26Z
format Article
id doaj.art-0d72e4629c1946a888cbc6dd0ec514b9
institution Directory Open Access Journal
issn 1392-0359
2345-0061
language English
last_indexed 2024-04-13T16:26:26Z
publishDate 2016-01-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Psichologija
spelling doaj.art-0d72e4629c1946a888cbc6dd0ec514b92022-12-22T02:39:43ZengVilnius University PressPsichologija1392-03592345-00612016-01-01210.15388/Psichol.1962.2.8848Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopasM. Garbačiauskienė1. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip vystosi panašios morfologinės ir sintaksinės žodžio sąvokų gramatinių žinių sistemų skyrimo procesas. Sudėtinga šių žinių (kurių atskiri požymiai turi ir bendrumų, ir skirtumų) sąveika reikalauja nagrinėti „skirtingumą tapatybės viduje“ (Engelsas) ir tokiu būdu padeda nustatyti skirtingas sudėtingiausios skyrimo formos per skiriamųjų objektų gretinimą išsivystymo pakopas. Gretinimo (kaip skirtingumo pagrindimo) kokybė buvo pagrindinis kriterijus nustatant panašių gramatinių žinių skyrimo pakopas. 2. Tuo tikslu buvo atliktas individualus konstatuojamasis eksperimentas su 19 šeštos klasės ir 23 septintos klasės mokiniais. Buvo tiriamas mokinių gebėjimas skirti (praktiškai ir teoriškai): a) daiktavardį ir veiksnį; b) veiksmažodį ir tarinį; c) būdvardį ir pažyminį; d) kalbos dalį ir sakinio dalį. Iš pradžių mokiniai turėjo pažymėti tekste, pavyzdžiui, veiksmažodžius ir tarinius, paskui juos apibūdinti ir nurodyti jų skirtumus. 3. Buvo nustatytos penkios moksleiviams būdingos kalbos dalių ir sakinio dalių skyrimo pakopos: pirmoji – kai kalbos dalys ir sakinio dalys arba visiškai tapatinamos, arba tik sustatomos (be jokio jų tapatinimo kokia nors prasme); antroji – kai nustatytas bendrumas ir skirtumas dar nėra susiję tarpusavyje kaip giminė su rūšimi (panašumas dar nėra pagrindas skirtumui nustatyti); trečioji – kai išorinio neesminio skirtumo nustatymas yra paremtas bendro požymio konstatavimu; ketvirtoji – skyrimas vyksta pagal pagrindinį, bet nelygiareikšmį kalbos dalims ir sakinio dalims, požymį; penktoji – skyrimas per tapatumą remiantis esminiu požymiu. 4. Tai, kad dauguma VI – VII klasių moksleivių lieka trečioje ir ketvirtoje pakopose, galima paaiškinti tuo, kad gramatikos dėstymo metodikoje nėra išspręstas klausimas dėl kalbos dalių ir sakinio dalių lyginimo, o gimtosios kalbos vadovėlyje nėra šių gramatinių sąvokų lyginimo (o taip pat galimybių jas palyginti).http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8848sąvokossąvokų skyrimaskalbos mokymasis
spellingShingle M. Garbačiauskienė
Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas
Psichologija
sąvokos
sąvokų skyrimas
kalbos mokymasis
title Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas
title_full Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas
title_fullStr Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas
title_full_unstemmed Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas
title_short Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas
title_sort apie panasiu gramatiniu savoku skyrimo pakopas
topic sąvokos
sąvokų skyrimas
kalbos mokymasis
url http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8848
work_keys_str_mv AT mgarbaciauskiene apiepanasiugramatiniusavokuskyrimopakopas