The origin of the type Lith. <em>bliáuti</em>, <em>bliáuja</em>, Latv. <em>bļaût</em>, <em>bļaûju</em> in a Balto-Slavic perspective
<p><strong>LIE. <em>bliáuti</em>, <em>bliáuja</em>, LA. <em>bļaût</em>, <em>bļaûju</em> VEIKSMAŽODŽIŲ TIPO KILMĖ IŠ BALTŲ-SLAVŲ PROKALBĖS PERSPEKTYVOS</strong></p><p><em>Santrauka</em></p><p>Ankstes...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | deu |
| Published: |
Vilnius University
2011-12-01
|
| Series: | Baltistica |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1384 |
| Summary: | <p><strong>LIE. <em>bliáuti</em>, <em>bliáuja</em>, LA. <em>bļaût</em>, <em>bļaûju</em> VEIKSMAŽODŽIŲ TIPO KILMĖ IŠ BALTŲ-SLAVŲ PROKALBĖS PERSPEKTYVOS</strong></p><p><em>Santrauka</em></p><p>Ankstesniame straipsnyje autorius yra kėlęs darbinę hipotezę, kad ide. (tranzityviniai-)aktyviniai prezensai ir aoristai vystėsi baltų-slavų prokalbėje tokiu būdu: i) ide. prezensai iš „prezenso šaknų“ įgijo naują nulinio laipsnio bendraties ir aoristo (ko gero, <em>ā</em>-aoristas) kamieną, ii) ide. šakniniai aoristai iš „aoristo šaknų“ buvo tęsiami kaip pamatinio laipsnio bendraties ir aoristo kamienai (žr. Villanueva Svensson 2011, 317tt.).</p><p>Šiame straipsnyje tikrinama, ar ši hipotezė tinka baltų ir slavų kalbų pirminiams veiksmažodžiams iš ide. šaknų, kurios baigiasi *°<em>eu</em>‑, *°<em>eHu</em>‑, *°<em>euH</em>‑. Rytų baltų kalbose įsitvirtino reguliarus tipas lie. <em>bliáuti</em>, <em>bliáuja</em> / <em>bliáuna</em>, <em>blióvė</em>, la. <em>bļaût</em>, <em>bļaûju</em> / <em>bļaûnu</em>, <em>bļâvu</em>, tačiau lietuvių ir latvių kalbose pasitaiko nemažai faktų, liudijančių ganėtinai sudėtingesnę priešistorę (pvz., lie. <em>briáutis</em> šalia <em>bráutis</em>, la. <em>raût</em> šalia <em>pļaũt</em>, lie. trm. būt. l. <em>šãvo</em> ir kt.). Slavų prokalbėje šių šaknų veiksmažodžiai vystėsi įvairiau negu (rytų) baltų kalbose, su kuriomis dažnai nesutampa (pvz., lie. <em>bliáuti</em>, <em>bliáuja</em> ~ sl. *<em>bl’ьvti,</em> *<em>bljűjǫ</em>, la. <em>maût</em>, <em>maûju</em> ~ sl. *<em>mti</em>, *<em>mjǫ</em>, plg. pr. <em>aumūsnan</em>). Straipsnyje analizuojami visi baltų ir slavų paveldėti pirminiai veiksmažodžiai, siekiant nustatyti tikslią jų rekonstrukciją baltų-slavų prokalbėje. Rezultatai iš esmės patvirtina keliamą hipotezę.</p> |
|---|---|
| ISSN: | 0132-6503 2345-0045 |