The accentuation of the infinitive type Latv. <em>kal̃t</em>, Sl. *<em>kőlti</em> and the development of Indo-European <em>molō</em>-presents in Balto-Slavic
<p><strong>LA. <em>kal̃t</em>, SL. *<em>kőlti </em>BENDRATIES TIPO KIRČIAVIMAS IR <em>molō</em>-PREZENSŲ RAIDA BALTŲ-SLAVŲ KALBOSE</strong></p><p><em>Santrauka</em></p><p>Baltų-slavų prokalbėje bendratis buvo p...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | deu |
Published: |
Vilnius University
2011-07-01
|
Series: | Baltistica |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/44 |
Summary: | <p><strong>LA. <em>kal̃t</em>, SL. *<em>kőlti </em>BENDRATIES TIPO KIRČIAVIMAS IR <em>molō</em>-PREZENSŲ RAIDA BALTŲ-SLAVŲ KALBOSE</strong></p><p><em>Santrauka</em></p><p>Baltų-slavų prokalbėje bendratis buvo pastoviai kirčiuojama galūnėje, kaip rodo latvių ir, iš dalies, slavų faktai. Šaknies ar priesagos kirčiavimas atsirado veikiant Hirto dėsniui. Rasmussenas nustatė keletą šios bendrosios taisyklės išimčių grupių: i) la. <em>kal̃t </em>/ sl. *<em>kőlti</em>, la. <em>mal̃t</em> / sl. *<em>me̋lti</em> ir kt. (prez. sl. *<em>koljǫ̍</em>, *<em>kolje̍tь</em> a.p. <em>b</em>, lie. <em>kãla</em>, la. <em>kaļu</em>); ii) sl. *<em>kűti</em>, *<em>rjűti</em> ir kt. (prez. *<em>kȍvǫ</em>, *<em>kovetь̍</em> a.p. <em>c</em>); la. <em>vem̃t</em>, <em>sẽrt</em> ir kt. (prez. <em>vemju</em>). Rasmusseno pateiktas šių atvejų aiškinimas (kirtis buvo atitrauktas reduplikacinėse formose *<em>bhr̥-bhórh-ti</em>, *<em>ku-kóu̯h-ti</em>, kur laringalas nevokalizuojamas) yra daugeliu atžvilgių problemiškas. La. <em>kal̃t</em>, sl. *<em>kőlti</em> kirčiavimą galima paaiškinti postuluojant, kad ide. <em>molō</em>-prezensai baltų-slavų prokalbėje buvo įgiję tokią paradigmą: bendr. *<em>bhr̥H-téi-</em>, *<em>skl̥H-téi-</em>, prez. *<em>bhórH-e-ti</em>, *<em>skélH-e-ti</em>, ? aor. “*<em>bhr̥H-ā̃‑</em>”, “*<em>skl̥H-ā̃‑</em>” (plg. lie. <em>bárti</em>, <em>bãra</em> šalia <em>bùrti</em>, <em>bùria</em>, sl. *<em>bőrti</em>, *<em>borjǫ̍</em>; lie. <em>skélti</em>, <em>skẽlia</em> šalia <em>skìlti</em>, <em>skìlia</em>). Bendraties kirtis buvo dėsningai atitrauktas pagal Hirto dėsnį: *<em>kl̥H-téi-</em> > *<em>kĺ̥H-tei-</em> → *<em>kólH‑tei-</em>. Jei tokia paradigma buvo būdinga ir kitoms ide. prezenso šaknims, galima panašiai paaiškinti ir la. <em>vem̃t</em>, <em>vemju</em> ir kt. (*<em>u̯m̥H-téi-</em> [> *<em>u̯ḿ̥H-tei-</em> → *<em>u̯émH-tei-</em>], *<em>u̯émH-e-ti</em>, “*<em>u̯m̥H-ā̃‑</em>”; plg. lie. kauz. <em>vìmdyti</em>).</p><p><strong><br /></strong></p> |
---|---|
ISSN: | 0132-6503 2345-0045 |