Verortung des Dichtens in Der Erzählung Meine Sprache und ich von Ilse Aichinger. Kūrybos raiškos vieta Ilzės Aichinger apsakyme Mano kalba ir Aš

Straipsnyje analizuojamas kūrybos lokalizacijos klausimas objektu pasirinkus Ilzės Aichinger apsa­kymą Mano kalba ir aš. Susitelkta ties kalbos raiš­kos ženklais autoreferentiniame Aichinger rašyme. Siekis – atskleisti, kaip tekste išsidėsto, kaip veikia ir kokias reikšmes įgauna kalba, rašantysis,...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Inga Bartkuvienė
Format: Article
Language:deu
Published: Vilnius University Press 2008-01-01
Series:Literatūra (Vilnius)
Online Access:http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/03/Lit_50_4_31-39.pdf
Description
Summary:Straipsnyje analizuojamas kūrybos lokalizacijos klausimas objektu pasirinkus Ilzės Aichinger apsa­kymą Mano kalba ir aš. Susitelkta ties kalbos raiš­kos ženklais autoreferentiniame Aichinger rašyme. Siekis – atskleisti, kaip tekste išsidėsto, kaip veikia ir kokias reikšmes įgauna kalba, rašantysis, rašymas, raštas. Teorines prieigas teikia Martino Heideggerio kalbos filosofija bei Jacques Derrida „gramatologija“.Straipsnio dalyje „Riba kaip kalbos sritis“ apta­riamos kalbos sklaidos kūryboje bei kūrybos kalboje aktualizacijos. Kalba Aichinger tekste steigiasi opo­zicinių savybių sava / svetima sandūroje. Analizė pa­rodo, jog šią opoziciją eliminuoja besiplečiantis kity­bės atverčių laukas. Personifikuotos kalbos „sienos kirtimas“, „apsistojimas prie jūros“ erdviškai žymi ribinę situaciją, kuri yra kalbos būties sąlyga.Dalyje „Kūryba rašte“ gvildenami veikiančių figūrų implikuojami balso ir rašto santykiai: balsas yra kalbančiojo subjekto savybė, antropomorfinį pa­vidalą apsakyme įgijusi kalba prabilti atsisako. Jos būties būdas yra spektriškas, daugialypis, raštiškas. „Sustingęs rašale“ rašantysis praranda subjektyvybę ir išlieka tik kaip signatūros statusas, o „sustingusi rašale kalba“ grąžinama į rašto „būties namus“.
ISSN:0258-0802
1648-1143