Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose
Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien ir šių pranešimų gausa hiperbolizuoja esamos realybės vaizdą. Tiek žiniasklaidoje, tiek kine sukuriami pranešimai veikia visuomenės nuostatas, vertybes ir tapatumą. Gausus kriminalinių įvykių diskursas naudojamas ir Emil...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2015-01-01
|
Series: | Žurnalistikos Tyrimai |
Subjects: | |
Online Access: | https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/7414 |
_version_ | 1797834491785379840 |
---|---|
author | Audrius Dabrovolskas |
author_facet | Audrius Dabrovolskas |
author_sort | Audrius Dabrovolskas |
collection | DOAJ |
description |
Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien ir šių pranešimų gausa hiperbolizuoja esamos realybės vaizdą. Tiek žiniasklaidoje, tiek kine sukuriami pranešimai veikia visuomenės nuostatas, vertybes ir tapatumą. Gausus kriminalinių įvykių diskursas naudojamas ir Emilio Vėlyvio kino filmuose „Zero“ ir „Zero II“.
Dažniausiai Lietuvoje atliekami žiniasklaidoje pateikiamų kriminalinių naujienų tyrimai nebandant to susieti su kino filmais. Kriminaliniai kino filmai perteikia mūsų idėjas apie socialinius, ekonominius ir politinius reiškinius ir taip formuoja mūsų suvokimą apie šiuos reiškinius. Todėl tokio žanro filmai sukelia ir tam tikrus efektus visuomenėje, perteikdami žiūrovams kultūros fragmentus, kurie vėliau formuoja individualią ir kolektyvinę sąmonę. Nors vaidybinių kino filmų gamyba remiasi subjektyviais kūrybos kriterijais priešingai nei žiniasklaidos naujienos, tačiau tiek kino filmai, tiek ir žiniasklaidos pranešimai yra sukonstruotos realybės reprezentacija. Ši reprezentacija straipsnyje tiriama remiantis socialinio konstruktyvizmo teorija, kuri aktuali tuo, jog nusikaltimą traktuoja kaip socialinę realybę, kurią konstruoja visuomenė. Būtent visuomenė gali atitinkamai keisti socialinę realybę suprasdama savo rolę jos konstravime.
Taigi pagrindinis straipsnio tikslas yra nustatyti, kokios priežastys lemia kriminalinės informacijos pateikimą ir vartojimo poreikį tiek žiniasklaidoje, tiek kine. Siekiant įgyvendinti šį tikslą iškelti uždaviniai:
1) atskleisti galimus vartotojų kriminalinės informacijos pasirinkimo motyvus;
2) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktoje internetinės žiniasklaidos svetainėje;
3) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktuose kino filmuose;
4) išskirti dominuojančius pranešimus kriminalinių įvykių tematikoje;
5) palyginti kriminalinių įvykių temas ir dominuojančius pranešimus;
6) išanalizuoti, kokią įtaką internetinė žiniasklaida ir kino filmų pateikiamų pranešimų apie nusikaltimus ir jų temų skirtumai ir panašumai turi kriminalinių įvykių diskurso plėtojimui viešojoje erdvėje.
Analizuojant kriminalinių įvykių žiniasklaidoje ir kine problematiką bei priežastis, kurios lemia tokios informacijos paklausą visuomenėje, iš pradžių aptariamas medijų ir jų turinio pasirinkimo aspektas, vėliau aptariama kriminalinių įvykių diskurso sąvoka ir pristatomas kriminalinių įvykių pateikimo pasirinktoje internetinėje žiniasklaidos svetainėje (laikraštyje Delfi.lt) ir kino filmuose („Zero“ ir „Zero II“) tyrimas, kuriame analizuojami pranešimai apie kriminalinius įvykius.
|
first_indexed | 2024-04-09T14:39:52Z |
format | Article |
id | doaj.art-25abadbe80764fcb96b8c8ab8eed726c |
institution | Directory Open Access Journal |
issn | 2029-1132 2424-6042 |
language | English |
last_indexed | 2024-04-09T14:39:52Z |
publishDate | 2015-01-01 |
publisher | Vilnius University Press |
record_format | Article |
series | Žurnalistikos Tyrimai |
spelling | doaj.art-25abadbe80764fcb96b8c8ab8eed726c2023-05-03T09:46:54ZengVilnius University PressŽurnalistikos Tyrimai2029-11322424-60422015-01-01710.15388/zt/jr.2014.7.7414Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuoseAudrius Dabrovolskas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien ir šių pranešimų gausa hiperbolizuoja esamos realybės vaizdą. Tiek žiniasklaidoje, tiek kine sukuriami pranešimai veikia visuomenės nuostatas, vertybes ir tapatumą. Gausus kriminalinių įvykių diskursas naudojamas ir Emilio Vėlyvio kino filmuose „Zero“ ir „Zero II“. Dažniausiai Lietuvoje atliekami žiniasklaidoje pateikiamų kriminalinių naujienų tyrimai nebandant to susieti su kino filmais. Kriminaliniai kino filmai perteikia mūsų idėjas apie socialinius, ekonominius ir politinius reiškinius ir taip formuoja mūsų suvokimą apie šiuos reiškinius. Todėl tokio žanro filmai sukelia ir tam tikrus efektus visuomenėje, perteikdami žiūrovams kultūros fragmentus, kurie vėliau formuoja individualią ir kolektyvinę sąmonę. Nors vaidybinių kino filmų gamyba remiasi subjektyviais kūrybos kriterijais priešingai nei žiniasklaidos naujienos, tačiau tiek kino filmai, tiek ir žiniasklaidos pranešimai yra sukonstruotos realybės reprezentacija. Ši reprezentacija straipsnyje tiriama remiantis socialinio konstruktyvizmo teorija, kuri aktuali tuo, jog nusikaltimą traktuoja kaip socialinę realybę, kurią konstruoja visuomenė. Būtent visuomenė gali atitinkamai keisti socialinę realybę suprasdama savo rolę jos konstravime. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas yra nustatyti, kokios priežastys lemia kriminalinės informacijos pateikimą ir vartojimo poreikį tiek žiniasklaidoje, tiek kine. Siekiant įgyvendinti šį tikslą iškelti uždaviniai: 1) atskleisti galimus vartotojų kriminalinės informacijos pasirinkimo motyvus; 2) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktoje internetinės žiniasklaidos svetainėje; 3) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktuose kino filmuose; 4) išskirti dominuojančius pranešimus kriminalinių įvykių tematikoje; 5) palyginti kriminalinių įvykių temas ir dominuojančius pranešimus; 6) išanalizuoti, kokią įtaką internetinė žiniasklaida ir kino filmų pateikiamų pranešimų apie nusikaltimus ir jų temų skirtumai ir panašumai turi kriminalinių įvykių diskurso plėtojimui viešojoje erdvėje. Analizuojant kriminalinių įvykių žiniasklaidoje ir kine problematiką bei priežastis, kurios lemia tokios informacijos paklausą visuomenėje, iš pradžių aptariamas medijų ir jų turinio pasirinkimo aspektas, vėliau aptariama kriminalinių įvykių diskurso sąvoka ir pristatomas kriminalinių įvykių pateikimo pasirinktoje internetinėje žiniasklaidos svetainėje (laikraštyje Delfi.lt) ir kino filmuose („Zero“ ir „Zero II“) tyrimas, kuriame analizuojami pranešimai apie kriminalinius įvykius. https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/7414kinaskriminaliniai filmaikriminaliniai įvykiaisocialinis konstruktyvizmasžiniasklaida |
spellingShingle | Audrius Dabrovolskas Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose Žurnalistikos Tyrimai kinas kriminaliniai filmai kriminaliniai įvykiai socialinis konstruktyvizmas žiniasklaida |
title | Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose |
title_full | Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose |
title_fullStr | Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose |
title_full_unstemmed | Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose |
title_short | Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose |
title_sort | kriminaliniu ivykiu diskursas lietuvos internetineje ziniasklaidoje ir emilio velyvio kino filmuose |
topic | kinas kriminaliniai filmai kriminaliniai įvykiai socialinis konstruktyvizmas žiniasklaida |
url | https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/7414 |
work_keys_str_mv | AT audriusdabrovolskas kriminaliniuivykiudiskursaslietuvosinternetinejeziniasklaidojeiremiliovelyviokinofilmuose |