Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002)
Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus, yra politinis įvykis, labiausiai stebimas ir diskutuojamas visoje šalyje. Šios kalbos taip pat yra ir labiausiai reglamentuotos. Straipsnyje analizuojama bendra politinio diskurso kaip kalbos tipo...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | deu |
| Published: |
Vilnius University
2009-01-01
|
| Series: | Kalbotyra |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/view/7627 |
| _version_ | 1819046554447642624 |
|---|---|
| author | Miroslav Stasilo |
| author_facet | Miroslav Stasilo |
| author_sort | Miroslav Stasilo |
| collection | DOAJ |
| description | Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus, yra politinis įvykis, labiausiai stebimas ir diskutuojamas visoje šalyje. Šios kalbos taip pat yra ir labiausiai reglamentuotos. Straipsnyje analizuojama bendra politinio diskurso kaip kalbos tipo ir politikų kalbų kaip žanro situacija Prancūzijoje. Kadangi vienas iš savarankiškumo įrodymų politinio diskurso erdvėje yra ketinimas įteisinti žanro nepriklausomą vaidmenį, mus domina ir politikų įvaizdžio formavimo klausimas per kalbą. Tad darbe aptariamos pagrindinės kalbėtojų sakinių gramatinės, sintaksinės formos bei žodynas, ritualo (protokolo) svarba, žiniasklaidos ir politikos santykis, kas tiesiogiai susiję su poliitikų įvaizdžio kūrimu. Visa tai padeda suprasti ir įvertinti laimėjusių prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus Prancūzijoje skirtumus ir panašumus. Kalbos analizuojamos, remiantis diskurso analizės (kai kalba siejama su kontekstu) bei tekstynų analizės (leksikos skaičiavimo) metodais. Nustatyta, kad sakiniai yra paprasti, vengiama sudurtinių ilgų konstrukcijų, pasirenkamos konstrukcijos yra tradicinės, daugumai klausytojų bei skaitytojų suprantamos. Pasisakymų struktūra griežta : « tezė – antitezė –sintezė ». Prezidentai savo kalboje dažniau negu pralaimėję kandidatai vartoja «savus» (dažnai pasikartojančius) žodžius, kadangi jų rinkiminė taktika pasiteisino. |
| first_indexed | 2024-12-21T10:46:19Z |
| format | Article |
| id | doaj.art-2f36ee091efa4f5abd6e4afe8d009913 |
| institution | Directory Open Access Journal |
| issn | 1392-1517 2029-8315 |
| language | deu |
| last_indexed | 2024-12-21T10:46:19Z |
| publishDate | 2009-01-01 |
| publisher | Vilnius University |
| record_format | Article |
| series | Kalbotyra |
| spelling | doaj.art-2f36ee091efa4f5abd6e4afe8d0099132022-12-21T19:06:47ZdeuVilnius UniversityKalbotyra1392-15172029-83152009-01-016010.15388/Klbt.2009.7627Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002)Miroslav StasiloPrancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus, yra politinis įvykis, labiausiai stebimas ir diskutuojamas visoje šalyje. Šios kalbos taip pat yra ir labiausiai reglamentuotos. Straipsnyje analizuojama bendra politinio diskurso kaip kalbos tipo ir politikų kalbų kaip žanro situacija Prancūzijoje. Kadangi vienas iš savarankiškumo įrodymų politinio diskurso erdvėje yra ketinimas įteisinti žanro nepriklausomą vaidmenį, mus domina ir politikų įvaizdžio formavimo klausimas per kalbą. Tad darbe aptariamos pagrindinės kalbėtojų sakinių gramatinės, sintaksinės formos bei žodynas, ritualo (protokolo) svarba, žiniasklaidos ir politikos santykis, kas tiesiogiai susiję su poliitikų įvaizdžio kūrimu. Visa tai padeda suprasti ir įvertinti laimėjusių prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus Prancūzijoje skirtumus ir panašumus. Kalbos analizuojamos, remiantis diskurso analizės (kai kalba siejama su kontekstu) bei tekstynų analizės (leksikos skaičiavimo) metodais. Nustatyta, kad sakiniai yra paprasti, vengiama sudurtinių ilgų konstrukcijų, pasirenkamos konstrukcijos yra tradicinės, daugumai klausytojų bei skaitytojų suprantamos. Pasisakymų struktūra griežta : « tezė – antitezė –sintezė ». Prezidentai savo kalboje dažniau negu pralaimėję kandidatai vartoja «savus» (dažnai pasikartojančius) žodžius, kadangi jų rinkiminė taktika pasiteisino.http://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/view/7627 |
| spellingShingle | Miroslav Stasilo Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002) Kalbotyra |
| title | Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002) |
| title_full | Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002) |
| title_fullStr | Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002) |
| title_full_unstemmed | Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002) |
| title_short | Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002) |
| title_sort | prancuzijos prezidentu bei pralaimejusiu kandidatu i prezidentus kalbos paskelbus rinkimu rezultatus 1981 2002 |
| url | http://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/view/7627 |
| work_keys_str_mv | AT miroslavstasilo prancuzijosprezidentubeipralaimejusiukandidatuiprezidentuskalbospaskelbusrinkimurezultatus19812002 |