ANAPUS GYVENIMO IR MIRTIES DUALIZMO: BUDISTINĖ EGZISTENCIJOS INTERPRETACIJA
„Paprastas“ Vakarų visuomenės žmogus nepripažįsta savo mirties kaip neišvengiamos ateities; jis stengiasi pamiršti savo mirtį ir gyvena taip, tarsi jo egzistencija būtų gyvenimas-be-mirties. Toks žmogus stengiasi vis labiau sustiprinti savąjį Aš, kad pabėgtų nuo nujaučiamos mirties keliamo egzisten...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2004-01-01
|
| Series: | Problemos |
| Online Access: | https://journals.vu.lt./problemos/article/view/4121 |
| Summary: | „Paprastas“ Vakarų visuomenės žmogus nepripažįsta savo mirties kaip neišvengiamos ateities; jis stengiasi pamiršti savo mirtį ir gyvena taip, tarsi jo egzistencija būtų gyvenimas-be-mirties. Toks žmogus stengiasi vis labiau sustiprinti savąjį Aš, kad pabėgtų nuo nujaučiamos mirties keliamo egzistencinio nerimo. Egzistencijos filosofų manymu, savo mirties, kaip neatsiejamos gyvenimo dalies, pripažinimas lemia žmogaus tapimą autentišku, laisvu, sąmoningu. Savo mirtingumą įsisąmoninančiam žmogui iškyla dvi alternatyvos: pripažinti mirtį kaip gyvenimo esmę (mirtis-gyvenime) arba žvelgti į egzistenciją iš amžinybės perspektyvos (gyvenimas-mirtyje). Budizmas siūlo kitokią išeitį sulygindamas gyvenimą ir mirtį, parodydamas Aš (bandančio įsikabinti į vieną ar kitą) iliuziškumą. Pagrindinė sąvoka, išreiškianti budistinę egzistencijos sampratą, yra suunyataa – „tuštuma, niekas“. Ši sąvoka atliepia egzistencijos filosofų idėjas, tačiau su jomis nesutampa. Šiame straipsnyje lyginama M. Heideggerio, J. P. Sartre’o, Mokytojo Eckharto ir budizmo „nieko“ idėjos, atskleidžiami panašumai ir skirtumai.
Prasminiai žodžiai: egzistencija, budizmas, mirtis, tuštuma, niekas.
ANOTHER SIDE OF LIFE–DEATH DUALISM: THE BUDDHIST CONCEPTION OF EXISTENCE
Agnė Budriūnaitė
Summary
The “ordinary” person of Western society does not recognize his or her death as unavoidable future, tries to forget it and lives as if his or her existence would be life-without-death. Everyday life presents its evidences of human fragility and temporality. Such person tries to strengthen his or her ‘Self’ more and more in order to overcome death anxiety. The existentialists noticed that recognition of one’s own death as the inseparable part of existence makes human being more authentic, free and conscious. One, who has acknowledged the inescapable interconnection between life and death, has two alternatives. To accept death as intrinsic essence of life (death-in-life) and live with the existential anxiety; or to measure life and death by dimensions of eternity and to look forward to eternal life without fear of death (life-in-death). The buddhism offers another way of thinking by equalizing life and death and showing the illusiveness of ‘Self’. The buddhist term suunyataa may seem identical to Nothingness in existentialist philosophy, but it is not. M. Heidegger is the only philosopher, whose ideas may be compared to Buddhism, in spite of very different buddhist interpretation of his philosophy. Buddhism finds the most intimate and resembling accordance in German mysticism and particularly in negative theology of Meister Eckhart. Only after refusing all attachments to the world and oneself the soul can reach Godness. The life and death dualism as well as the delusive ‘Self’ or ‘Ego’ disappears in the presence of suunyataa or God as Eckhart understands it or Nothingness as M. Heidegger reflects on it.
Keywords: existence, buddhism, death, emptiness, nothingness.
|
|---|---|
| ISSN: | 1392-1126 2424-6158 |