Rusų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių įsisavinimas lietuviškų mokyklų aukštesnėse klasės
Klausimas, kaip įsisavinti rusų kalbos sangrąžinius veiksmažodžius lietuviškose mokyklose, kol kas nenagrinėtas. Mokyklos dar neturi nusistovėjusių mokymo tradicijų - dažnai keičiamos temos, jų apimtis. Ilgą laiką sangrąžinių veiksmažodžių buvo mokoma taip, kaip ir rusiškose mokyklose, neatsižvelgia...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2016-01-01
|
| Series: | Psichologija |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/9301 |
| Summary: | Klausimas, kaip įsisavinti rusų kalbos sangrąžinius veiksmažodžius lietuviškose mokyklose, kol kas nenagrinėtas. Mokyklos dar neturi nusistovėjusių mokymo tradicijų - dažnai keičiamos temos, jų apimtis. Ilgą laiką sangrąžinių veiksmažodžių buvo mokoma taip, kaip ir rusiškose mokyklose, neatsižvelgiant į lietuviškų mokyklų specifiką. Vartodami sangrąžinius veiksmažodžius, mokiniai daro daug klaidų. Patikrinus 2144 aukštesnių klasių mokinių rašomuosius darbus, rastos 567 sangrąžinių veiksmažodžių vartojimo bei rašybos klaidos. Šnekamojoje kalboje mokiniai daro ir tarties klaidų. Sangrąžinius veiksmažodžius mokiniai neteisingai vartoja dėl gimtosios kalbos įtakos: nevartoja rusų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių, jeigu atitinkamas lietuvių kalbos veiksmažodis yra nesangrąžinis, ir atvirkščiai. Be to, dažnai mokiniai klysta, vartodami tuos veiksmažodžius, kurie rusų kalboj e būna nesangrąžiniai, o lietuvių kalboje gali būti ir nesangrąžiniai, ir sangrąžiniai (galininkiniai), taip pat kai sangrąžiniai veiksmažodžiai sutampa tik iš dalies, viena kuria savo reikšme. Straipsnyje pateikiami klaidų tipai ir jų pavyzdžiai, duodami 378 veiksmažodžiai, kuriuos vartodami, mokiniai gali klysti. Šie veiksmažodžiai išrinkti iš H. Džoselsono žodyno, kuri ame yra 5230 dažniausiai vartojamų rusų kalbos žodžių. Šių veiksmažodžių negalima įsisavinti vien atskirais pratimais. Juos reikia sistemingai vartoti kalboje. Moki n i a i dažnai nerašo b bendratyje arba be reikalo jį rašo trečiajame esamojo ir būsimojo laiko asmenyje. Norint nustatyti, ar reikia rašyti b, siūloma versti į lietuvių kalbą. Pratimai turėtų būti mišrūs, skirti abiem minėtoms veiksmažodžio formoms įsisavinti . Dalį pratimų galima atlikti žodžiu. Tai ne tik sutaupo laiką, bet i r p a deda sudaryti tarties įgūdžius. Mokiniai dažnai klysta, tardami būtojo kartinio laiko sangrąžinių veiksmažodžių vyriškos giminės formas, taip pat esamojo bei būsimojo laiko antrąjį asmenį. Priebalsius l ir š jie tari a minkštai. Straipsnyje nagrinėjami būdai, kaip šių klaidų išvengti. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-0359 2345-0061 |