Analitinės Ralfo Dahrendorfo kategorijos
Šio straipsnio tikslas – panagrinėti analitines vokiečių-britų sociologo Ralfo Dahrendorfo sąvokas. Čia aptariamos sociologinės konflikto, klasių, imperatyviškai koordinuotų asociacijų, valdžios, padėčių, vaidmenų ir laisvės kategorijos; kritiškai apibrėžiamas jų santykis su teorine marksizmo tradic...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2007-06-01
|
| Series: | Sociologija: Mintis ir Veiksmas |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/6025 |
| Summary: | Šio straipsnio tikslas – panagrinėti analitines vokiečių-britų sociologo Ralfo Dahrendorfo sąvokas. Čia aptariamos sociologinės konflikto, klasių, imperatyviškai koordinuotų asociacijų, valdžios, padėčių, vaidmenų ir laisvės kategorijos; kritiškai apibrėžiamas jų santykis su teorine marksizmo tradicija; parodoma, jog marksistinė klasių apibrėžimo problema tebėra aktuali ir šiomis dienomis tiriant nelygybės tarp latentinių intereso grupių ir potencialių socialinių klasių problemas, analizuojant santykį tarp socialinės nelygybės ir pilietiškumo. Straipsnyje atskleidžiami Dahrendorfo sociologinio požiūrio privalumai ir trūkumai. Viena vertus, Dahrendorfas parodo, kad valdžios santykiai yra svarbūs organizaciniai šiuolaikinių visuomenių principai. Todėl Dahrendorfo konflikto koncepcija yra tinkama analizuojant stratifikacinę visuomenės grupių ir organizacijų sandarą. Analitinės Dahrendorfo kategorijos padeda suprasti ir paaiškinti konfliktus tarp socialinių grupių (kvazigrupių), formuojančių potencialius interesus specifinėse valdžios organizacijose. Kita vertus, jis a) pernelyg racionalizuoja valdžios santykių, kaip socialinių vaidmenų, struktūrą, b) nepakankamai įvertina į Marxo tezę, įvardijančią glaudžias nuosavybės ir valdžios sąsajas, c) pernelyg susiaurina asmens laisvės problemą, traktuodamas ją kaip socialinių vaidmenų, stratifikacijos ir diferenciacijos lygmenų, konfliktą. Daroma išvada, kad Dahrendorfas formuluoja veikiau aprašomąją, o ne analitinę socialinių pokyčių teoriją. Jei Marxo visuomenių pokyčių teorija analitiškai apibrėžia visuomeninių pokyčių priežastis ir prognozuoja pokyčių kryptį, tai Dahrendorfo koncepcija aprašo idealias liberalios demokratijos sąlygas. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-3358 2335-8890 |