Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui
Doctoral student Vilnius University Faculty of Philosophy Department of Educology Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. +370 645 7 82 48 e-mail: janete.zygmantas@gmail.com Šio straipsnio tikslas – supažindinti su pagrindiniais žinių formavimo principais, labiausiai pabrėžiant kritinės pedagog...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2009-01-01
|
| Series: | Acta Paedagogica Vilnensia |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/3047 |
| _version_ | 1830205773279395840 |
|---|---|
| author | Janete Zygmantas |
| author_facet | Janete Zygmantas |
| author_sort | Janete Zygmantas |
| collection | DOAJ |
| description | Doctoral student
Vilnius University
Faculty of Philosophy
Department of Educology
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
Tel. +370 645 7 82 48
e-mail: janete.zygmantas@gmail.com
Šio straipsnio tikslas – supažindinti su pagrindiniais žinių formavimo principais, labiausiai pabrėžiant kritinės pedagogikos, kurios šaknys, savo ruožtu, remiasi brazilų filosofo Paulo Freire’s keliamomis idėjomis, postuluojamus teorinius konstruktus.
Despotiškos socialinės jėgos bandė suformuoti žmonių požiūrį į save pačius ir savo vaidmenį visuomenėje. Vis dėlto auklėjamieji veiksmai, besiremiantys žmonių išlaisvinimu iš tokių engėjiškų situacijų, suteikia jiems galimybę ne tik suvokti savo, kaip kultūros ir žinių kūrėjų, vaidmenį, bet ir savarankiškai bei atsakingai naudotis šiomis žiniomis.
Kita vertus, jei žmonės netenka teisės kalbėti ir neturi galimybės susieti ankstesnių ir naujų žinių, kurios tiesiog įkalamos jiems į galvas per naratyvinį diskursą, jie prie to paprasčiausiai prisiderina ir prisitaiko. Jie neturi kito pasirinkimo, kaip tik atkurti tai, ką yra gavę ir suvokę, pasitelkdami kažkokį naivų mąstymą, lydimą magiško supratimo, kuris labai greitai išnyksta. Atsižvelgiant į tai, tokie teoriniai apmąstymai rodo, kad švietimas turi nuolatinį tikslą – suteikti mokytojams ir mokiniams (pastarieji yra nebaigusios formuotis būtybės ir vyksta jų tapsmo procesas), galimybę (at)kurti savo pačių pasaulį, save pačius ir todėl veikti kaip partneriams ir tyrinėtojams kritiniame žinių formavimo procese. Jei šios pastangos bus sėkmingos, galima teigti, kad abi šalys patyrė conscientização. |
| first_indexed | 2024-12-18T04:00:37Z |
| format | Article |
| id | doaj.art-814a7e6f71584e64a70d540972110e8d |
| institution | Directory Open Access Journal |
| issn | 1392-5016 1648-665X |
| language | English |
| last_indexed | 2024-12-18T04:00:37Z |
| publishDate | 2009-01-01 |
| publisher | Vilnius University Press |
| record_format | Article |
| series | Acta Paedagogica Vilnensia |
| spelling | doaj.art-814a7e6f71584e64a70d540972110e8d2022-12-21T21:21:42ZengVilnius University PressActa Paedagogica Vilnensia1392-50161648-665X2009-01-012310.15388/ActPaed.2009.23.3047Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimuiJanete ZygmantasDoctoral student Vilnius University Faculty of Philosophy Department of Educology Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. +370 645 7 82 48 e-mail: janete.zygmantas@gmail.com Šio straipsnio tikslas – supažindinti su pagrindiniais žinių formavimo principais, labiausiai pabrėžiant kritinės pedagogikos, kurios šaknys, savo ruožtu, remiasi brazilų filosofo Paulo Freire’s keliamomis idėjomis, postuluojamus teorinius konstruktus. Despotiškos socialinės jėgos bandė suformuoti žmonių požiūrį į save pačius ir savo vaidmenį visuomenėje. Vis dėlto auklėjamieji veiksmai, besiremiantys žmonių išlaisvinimu iš tokių engėjiškų situacijų, suteikia jiems galimybę ne tik suvokti savo, kaip kultūros ir žinių kūrėjų, vaidmenį, bet ir savarankiškai bei atsakingai naudotis šiomis žiniomis. Kita vertus, jei žmonės netenka teisės kalbėti ir neturi galimybės susieti ankstesnių ir naujų žinių, kurios tiesiog įkalamos jiems į galvas per naratyvinį diskursą, jie prie to paprasčiausiai prisiderina ir prisitaiko. Jie neturi kito pasirinkimo, kaip tik atkurti tai, ką yra gavę ir suvokę, pasitelkdami kažkokį naivų mąstymą, lydimą magiško supratimo, kuris labai greitai išnyksta. Atsižvelgiant į tai, tokie teoriniai apmąstymai rodo, kad švietimas turi nuolatinį tikslą – suteikti mokytojams ir mokiniams (pastarieji yra nebaigusios formuotis būtybės ir vyksta jų tapsmo procesas), galimybę (at)kurti savo pačių pasaulį, save pačius ir todėl veikti kaip partneriams ir tyrinėtojams kritiniame žinių formavimo procese. Jei šios pastangos bus sėkmingos, galima teigti, kad abi šalys patyrė conscientização.http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/3047kritinė pedagogikažinių formavimasprasmingas mokymaskultūrų sintezė |
| spellingShingle | Janete Zygmantas Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui Acta Paedagogica Vilnensia kritinė pedagogika žinių formavimas prasmingas mokymas kultūrų sintezė |
| title | Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui |
| title_full | Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui |
| title_fullStr | Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui |
| title_full_unstemmed | Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui |
| title_short | Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui |
| title_sort | kritines pedagogikos supratimas ir itaka ziniu kaupimui |
| topic | kritinė pedagogika žinių formavimas prasmingas mokymas kultūrų sintezė |
| url | http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/3047 |
| work_keys_str_mv | AT janetezygmantas kritinespedagogikossupratimasiritakaziniukaupimui |