Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
Būdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūraliosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, tekstas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami miesto...
Main Authors: | , |
---|---|
Format: | Article |
Language: | deu |
Published: |
Vilnius University Press
2011-01-01
|
Series: | Literatūra (Vilnius) |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/01/Lit_53_4_7-14.pdf |
_version_ | 1818384561140137984 |
---|---|
author | Dalia Kaladinskienė Kęstutis Nastopka |
author_facet | Dalia Kaladinskienė Kęstutis Nastopka |
author_sort | Dalia Kaladinskienė |
collection | DOAJ |
description | Būdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūraliosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, tekstas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami miesto diskursą tiesia tiltą tarp teksto ir kultūros. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, miestas kaip topologinis objektas yra sudėtingas ir polisemiškas. Jo reikšmės efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultūrinio signifikato koreliacijos. Atitrūkę nuo savo signifikantų, signifikatai tampa autonominiu diskursu, kalbančiu apie erdvę. Analizuodamas Vilniaus įkūrimo mitą figūratyviu lygmeniu, Greimas rekonstruoja indoeuropietiško mito substratą. Vladimiras Toporovas pateikia išsamią Sankt Peterburgo, koks jis vaizduojamas rusų literatūroje, teksto analizę. Toporovas vaizduoja Sankt Peterburgą kaip heterogenišką tekstą, turintį tam tikrą bendrą reikšmę. Giliosios teksto struktūros jungia skirtingus empirinius duomenis į vieningą visumą. Analogiškai Toporovas analizuoja ir Vilniaus tekstą. Greimo ir Toporovo miesto teksto analizės pateikia du vienas kitą papildančius būdus integruoti tekst�� ir kultūrą: sintagmatinį ir paradigmatinį. Sekdamas George‘u Dumeziliu pirmuoju keliu eina Greimas, antrąjį kelią, naudodamasis Levi-Strauso binarinėmis opozicijomis, renkasi Toporovas. |
first_indexed | 2024-12-14T03:24:13Z |
format | Article |
id | doaj.art-843b95ca7e914926990b4799ab930dd6 |
institution | Directory Open Access Journal |
issn | 0258-0802 1648-1143 |
language | deu |
last_indexed | 2024-12-14T03:24:13Z |
publishDate | 2011-01-01 |
publisher | Vilnius University Press |
record_format | Article |
series | Literatūra (Vilnius) |
spelling | doaj.art-843b95ca7e914926990b4799ab930dd62022-12-21T23:18:56ZdeuVilnius University PressLiteratūra (Vilnius)0258-08021648-11432011-01-01534714Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir ToporovąDalia KaladinskienėKęstutis NastopkaBūdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūraliosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, tekstas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami miesto diskursą tiesia tiltą tarp teksto ir kultūros. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, miestas kaip topologinis objektas yra sudėtingas ir polisemiškas. Jo reikšmės efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultūrinio signifikato koreliacijos. Atitrūkę nuo savo signifikantų, signifikatai tampa autonominiu diskursu, kalbančiu apie erdvę. Analizuodamas Vilniaus įkūrimo mitą figūratyviu lygmeniu, Greimas rekonstruoja indoeuropietiško mito substratą. Vladimiras Toporovas pateikia išsamią Sankt Peterburgo, koks jis vaizduojamas rusų literatūroje, teksto analizę. Toporovas vaizduoja Sankt Peterburgą kaip heterogenišką tekstą, turintį tam tikrą bendrą reikšmę. Giliosios teksto struktūros jungia skirtingus empirinius duomenis į vieningą visumą. Analogiškai Toporovas analizuoja ir Vilniaus tekstą. Greimo ir Toporovo miesto teksto analizės pateikia du vienas kitą papildančius būdus integruoti tekst�� ir kultūrą: sintagmatinį ir paradigmatinį. Sekdamas George‘u Dumeziliu pirmuoju keliu eina Greimas, antrąjį kelią, naudodamasis Levi-Strauso binarinėmis opozicijomis, renkasi Toporovas.http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/01/Lit_53_4_7-14.pdfAlgirdas Julien GreimasVladimir Toporovla conception du texte urbainSémiotique |
spellingShingle | Dalia Kaladinskienė Kęstutis Nastopka Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą Literatūra (Vilnius) Algirdas Julien Greimas Vladimir Toporov la conception du texte urbain Sémiotique |
title | Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą |
title_full | Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą |
title_fullStr | Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą |
title_full_unstemmed | Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą |
title_short | Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą |
title_sort | le texte urbain selon greimas et toporov miesto tekstas pagal greima ir toporova |
topic | Algirdas Julien Greimas Vladimir Toporov la conception du texte urbain Sémiotique |
url | http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/01/Lit_53_4_7-14.pdf |
work_keys_str_mv | AT daliakaladinskiene letexteurbainselongreimasettoporovmiestotekstaspagalgreimairtoporova AT kestutisnastopka letexteurbainselongreimasettoporovmiestotekstaspagalgreimairtoporova |