Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą

Būdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūra­liosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, teks­tas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami mies­to...

Full description

Bibliographic Details
Main Authors: Dalia Kaladinskienė, Kęstutis Nastopka
Format: Article
Language:deu
Published: Vilnius University Press 2011-01-01
Series:Literatūra (Vilnius)
Subjects:
Online Access:http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/01/Lit_53_4_7-14.pdf
_version_ 1818384561140137984
author Dalia Kaladinskienė
Kęstutis Nastopka
author_facet Dalia Kaladinskienė
Kęstutis Nastopka
author_sort Dalia Kaladinskienė
collection DOAJ
description Būdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūra­liosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, teks­tas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami mies­to diskursą tiesia tiltą tarp teksto ir kultūros. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, miestas kaip topologinis objektas yra sudėtingas ir polisemiškas. Jo reikšmės efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultū­rinio signifikato koreliacijos. Atitrūkę nuo savo si­gnifikantų, signifikatai tampa autonominiu diskursu, kalbančiu apie erdvę. Analizuodamas Vilniaus įkūri­mo mitą figūratyviu lygmeniu, Greimas rekonstruoja indoeuropietiško mito substratą. Vladimiras Toporo­vas pateikia išsamią Sankt Peterburgo, koks jis vaiz­duojamas rusų literatūroje, teksto analizę. Toporovas vaizduoja Sankt Peterburgą kaip heterogenišką teks­tą, turintį tam tikrą bendrą reikšmę. Giliosios teksto struktūros jungia skirtingus empirinius duomenis į vieningą visumą. Analogiškai Toporovas analizuoja ir Vilniaus tekstą. Greimo ir Toporovo miesto teksto analizės pateikia du vienas kitą papildančius būdus integruoti tekst�� ir kultūrą: sintagmatinį ir paradi­gmatinį. Sekdamas George‘u Dumeziliu pirmuoju keliu eina Greimas, antrąjį kelią, naudodamasis Levi-Strauso binarinėmis opozicijomis, renkasi To­porovas.
first_indexed 2024-12-14T03:24:13Z
format Article
id doaj.art-843b95ca7e914926990b4799ab930dd6
institution Directory Open Access Journal
issn 0258-0802
1648-1143
language deu
last_indexed 2024-12-14T03:24:13Z
publishDate 2011-01-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Literatūra (Vilnius)
spelling doaj.art-843b95ca7e914926990b4799ab930dd62022-12-21T23:18:56ZdeuVilnius University PressLiteratūra (Vilnius)0258-08021648-11432011-01-01534714Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir ToporovąDalia KaladinskienėKęstutis NastopkaBūdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūra­liosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, teks­tas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami mies­to diskursą tiesia tiltą tarp teksto ir kultūros. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, miestas kaip topologinis objektas yra sudėtingas ir polisemiškas. Jo reikšmės efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultū­rinio signifikato koreliacijos. Atitrūkę nuo savo si­gnifikantų, signifikatai tampa autonominiu diskursu, kalbančiu apie erdvę. Analizuodamas Vilniaus įkūri­mo mitą figūratyviu lygmeniu, Greimas rekonstruoja indoeuropietiško mito substratą. Vladimiras Toporo­vas pateikia išsamią Sankt Peterburgo, koks jis vaiz­duojamas rusų literatūroje, teksto analizę. Toporovas vaizduoja Sankt Peterburgą kaip heterogenišką teks­tą, turintį tam tikrą bendrą reikšmę. Giliosios teksto struktūros jungia skirtingus empirinius duomenis į vieningą visumą. Analogiškai Toporovas analizuoja ir Vilniaus tekstą. Greimo ir Toporovo miesto teksto analizės pateikia du vienas kitą papildančius būdus integruoti tekst�� ir kultūrą: sintagmatinį ir paradi­gmatinį. Sekdamas George‘u Dumeziliu pirmuoju keliu eina Greimas, antrąjį kelią, naudodamasis Levi-Strauso binarinėmis opozicijomis, renkasi To­porovas.http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/01/Lit_53_4_7-14.pdfAlgirdas Julien GreimasVladimir Toporovla conception du texte urbainSémiotique
spellingShingle Dalia Kaladinskienė
Kęstutis Nastopka
Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
Literatūra (Vilnius)
Algirdas Julien Greimas
Vladimir Toporov
la conception du texte urbain
Sémiotique
title Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
title_full Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
title_fullStr Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
title_full_unstemmed Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
title_short Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą
title_sort le texte urbain selon greimas et toporov miesto tekstas pagal greima ir toporova
topic Algirdas Julien Greimas
Vladimir Toporov
la conception du texte urbain
Sémiotique
url http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/01/Lit_53_4_7-14.pdf
work_keys_str_mv AT daliakaladinskiene letexteurbainselongreimasettoporovmiestotekstaspagalgreimairtoporova
AT kestutisnastopka letexteurbainselongreimasettoporovmiestotekstaspagalgreimairtoporova