GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ
Pasikeitus valdančiosioms jėgoms, 2012–2013 m. Gruzija sustabdė savo saugumo sektoriaus stiprinimą, sušvelnino retoriką Rusijos atžvilgiu ir pasirinko laukimo bei neprovokavimo taktiką. Rusijos nebelaikymas grėsme Gruzijoje nesutapo su ES ir NATO šalyse stiprėjančio sugrėsminimo kryptimi. Priešinga...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | Lithuanian |
| Published: |
Vilnius University Press
2017-05-01
|
| Series: | Politologija |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10670 |
| _version_ | 1811291461216370688 |
|---|---|
| author | Tomas Janeliūnas |
| author_facet | Tomas Janeliūnas |
| author_sort | Tomas Janeliūnas |
| collection | DOAJ |
| description | Pasikeitus valdančiosioms jėgoms, 2012–2013 m. Gruzija sustabdė savo saugumo sektoriaus stiprinimą, sušvelnino retoriką Rusijos atžvilgiu ir pasirinko laukimo bei neprovokavimo taktiką. Rusijos nebelaikymas grėsme Gruzijoje nesutapo su ES ir NATO šalyse stiprėjančio sugrėsminimo kryptimi. Priešingai – Rusijos keliami pavojai Gruzijoje tikslingai buvo nebelaikomi grėsme, stengiantis nedidinti įtampos su Rusija ir vengti galimos agresyvios reakcijos iš Maskvos pusės. Straipsnyje remiamasi konstruktyvistine prielaida, kad pastarųjų metų pokyčiai Gruzijos saugumo ir užsienio politikoje įvyko dėl saugumo tapatybės dinamikos. Ši dinamika buvo galima tiek dėl Gruzijos vidaus pokyčių – elito ir visuomenės sutarimu iš naujo persvarstytų vertybių ir prioritetų, – tiek dėl pasikeitusios tarptautinės aplinkos, kuri susiaurino galimus strateginius Gruzijos pasirinkimus saugumo politikoje. Atsižvelgiant į tai, kokios dažniausiai nurodomos mažųjų valstybių saugumo strategijos, Gruzija išlieka neapibrėžtoje ir neužtikrintoje „strateginio laukimo“ fazėje – kai norima vienu metu ir siekti euroatlantinės integracijos, ir nekonfliktuoti su Rusija. Vis dėlto straipsnyje daroma išvada, kad tokia tarpinė padėtis tarp „aljansų siekimo“ ir „autonomijos saugojimo“ gali būti ne tik strategiškai stokojanti aiškaus pagrindimo, bet ir labai priklausoma nuo išorinių aplinkybių, visų pirma – pokyčių santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų. |
| first_indexed | 2024-04-13T04:29:45Z |
| format | Article |
| id | doaj.art-8df6648d937d466cb988053e4eb7326b |
| institution | Directory Open Access Journal |
| issn | 1392-1681 2424-6034 |
| language | Lithuanian |
| last_indexed | 2024-04-13T04:29:45Z |
| publishDate | 2017-05-01 |
| publisher | Vilnius University Press |
| record_format | Article |
| series | Politologija |
| spelling | doaj.art-8df6648d937d466cb988053e4eb7326b2022-12-22T03:02:22ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342017-05-0185110.15388/Polit.2017.1.10670GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖTomas JaneliūnasPasikeitus valdančiosioms jėgoms, 2012–2013 m. Gruzija sustabdė savo saugumo sektoriaus stiprinimą, sušvelnino retoriką Rusijos atžvilgiu ir pasirinko laukimo bei neprovokavimo taktiką. Rusijos nebelaikymas grėsme Gruzijoje nesutapo su ES ir NATO šalyse stiprėjančio sugrėsminimo kryptimi. Priešingai – Rusijos keliami pavojai Gruzijoje tikslingai buvo nebelaikomi grėsme, stengiantis nedidinti įtampos su Rusija ir vengti galimos agresyvios reakcijos iš Maskvos pusės. Straipsnyje remiamasi konstruktyvistine prielaida, kad pastarųjų metų pokyčiai Gruzijos saugumo ir užsienio politikoje įvyko dėl saugumo tapatybės dinamikos. Ši dinamika buvo galima tiek dėl Gruzijos vidaus pokyčių – elito ir visuomenės sutarimu iš naujo persvarstytų vertybių ir prioritetų, – tiek dėl pasikeitusios tarptautinės aplinkos, kuri susiaurino galimus strateginius Gruzijos pasirinkimus saugumo politikoje. Atsižvelgiant į tai, kokios dažniausiai nurodomos mažųjų valstybių saugumo strategijos, Gruzija išlieka neapibrėžtoje ir neužtikrintoje „strateginio laukimo“ fazėje – kai norima vienu metu ir siekti euroatlantinės integracijos, ir nekonfliktuoti su Rusija. Vis dėlto straipsnyje daroma išvada, kad tokia tarpinė padėtis tarp „aljansų siekimo“ ir „autonomijos saugojimo“ gali būti ne tik strategiškai stokojanti aiškaus pagrindimo, bet ir labai priklausoma nuo išorinių aplinkybių, visų pirma – pokyčių santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų.http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10670 |
| spellingShingle | Tomas Janeliūnas GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ Politologija |
| title | GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ |
| title_full | GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ |
| title_fullStr | GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ |
| title_full_unstemmed | GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ |
| title_short | GRUZIJOS SAUGUMO POLITIKOS POKYČIAI PO 2012 METŲ IR KINTANTI SAUGUMO TAPATYBĖ |
| title_sort | gruzijos saugumo politikos pokyciai po 2012 metu ir kintanti saugumo tapatybe |
| url | http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10670 |
| work_keys_str_mv | AT tomasjaneliunas gruzijossaugumopolitikospokyciaipo2012metuirkintantisaugumotapatybe |