Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių didėja bevaikių moterų skaičius. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos šalių, bevaikių moterų skaičius išlieka žemas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų baigtinės bevaikys...
| Main Authors: | , , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | Lithuanian |
| Published: |
Vilnius University Press
2019-03-01
|
| Series: | STEPP: Socialinė Teorija, Empirija, Politika ir Praktika |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/12562 |
| _version_ | 1818384513837826048 |
|---|---|
| author | Margarita Gedvilaitė-Kordušienė Vaida Tretjakova Rūta Ubarevičienė |
| author_facet | Margarita Gedvilaitė-Kordušienė Vaida Tretjakova Rūta Ubarevičienė |
| author_sort | Margarita Gedvilaitė-Kordušienė |
| collection | DOAJ |
| description | [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių didėja bevaikių moterų skaičius. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos šalių, bevaikių moterų skaičius išlieka žemas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų baigtinės bevaikystės tendencijas, atskleisti moterų, gimusių 1920–1969 m., socialines ir demografines charakteristikas bei bevaikystės teritorinės diferenciacijos ypatumus. Analizei yra naudojami Europos socialinio tyrimo (2008) ir Lietuvos gyventojų surašymo (2011) duomenys. Analizės rezultatai parodė, kad nors ES šalių kontekste bevaikių moterų skaičius Lietuvoje vertinamas kaip nedidelis, tačiau paskutinių dešimtmečių duomenys rodo gana spartų bevaikių moterų dalies didėjimą. Kultūrinių nuostatų analizė atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja gana prieštaringos nuostatos dėl bevaikystės. Socialinių ir demografinių charakteristikų analizė atskleidė, kad ryškiausi skirtumai tarp gimdžiusių ir niekada vaikų nesusilaukusių moterų yra pagal santuokinį statusą ir išsilavinimą. Erdvinė baigtinės bevaikystės analizė parodė, kad šis demografinis procesas Lietuvoje pasižymi gana didelė teritorine diferenciacija, kuri suintensyvėjo nuo 1940–1949-ųjų kartos. |
| first_indexed | 2024-12-14T03:23:28Z |
| format | Article |
| id | doaj.art-9612ab28323840819fe2571fc57d232e |
| institution | Directory Open Access Journal |
| issn | 1648-2425 2345-0266 |
| language | Lithuanian |
| last_indexed | 2024-12-14T03:23:28Z |
| publishDate | 2019-03-01 |
| publisher | Vilnius University Press |
| record_format | Article |
| series | STEPP: Socialinė Teorija, Empirija, Politika ir Praktika |
| spelling | doaj.art-9612ab28323840819fe2571fc57d232e2022-12-21T23:18:59ZlitVilnius University PressSTEPP: Socialinė Teorija, Empirija, Politika ir Praktika1648-24252345-02662019-03-011810.15388/STEPP.2019.6Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacijaMargarita Gedvilaitė-KordušienėVaida TretjakovaRūta Ubarevičienė[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių didėja bevaikių moterų skaičius. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos šalių, bevaikių moterų skaičius išlieka žemas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų baigtinės bevaikystės tendencijas, atskleisti moterų, gimusių 1920–1969 m., socialines ir demografines charakteristikas bei bevaikystės teritorinės diferenciacijos ypatumus. Analizei yra naudojami Europos socialinio tyrimo (2008) ir Lietuvos gyventojų surašymo (2011) duomenys. Analizės rezultatai parodė, kad nors ES šalių kontekste bevaikių moterų skaičius Lietuvoje vertinamas kaip nedidelis, tačiau paskutinių dešimtmečių duomenys rodo gana spartų bevaikių moterų dalies didėjimą. Kultūrinių nuostatų analizė atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja gana prieštaringos nuostatos dėl bevaikystės. Socialinių ir demografinių charakteristikų analizė atskleidė, kad ryškiausi skirtumai tarp gimdžiusių ir niekada vaikų nesusilaukusių moterų yra pagal santuokinį statusą ir išsilavinimą. Erdvinė baigtinės bevaikystės analizė parodė, kad šis demografinis procesas Lietuvoje pasižymi gana didelė teritorine diferenciacija, kuri suintensyvėjo nuo 1940–1949-ųjų kartos.http://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/12562bevaikystėEuropos socialinis tyrimasLietuvos gyventojų surašymasLietuva |
| spellingShingle | Margarita Gedvilaitė-Kordušienė Vaida Tretjakova Rūta Ubarevičienė Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija STEPP: Socialinė Teorija, Empirija, Politika ir Praktika bevaikystė Europos socialinis tyrimas Lietuvos gyventojų surašymas Lietuva |
| title | Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija |
| title_full | Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija |
| title_fullStr | Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija |
| title_full_unstemmed | Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija |
| title_short | Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija |
| title_sort | bevaikyste lietuvoje tendencijos normos ir regionine diferenciacija |
| topic | bevaikystė Europos socialinis tyrimas Lietuvos gyventojų surašymas Lietuva |
| url | http://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/12562 |
| work_keys_str_mv | AT margaritagedvilaitekordusiene bevaikystelietuvojetendencijosnormosirregioninediferenciacija AT vaidatretjakova bevaikystelietuvojetendencijosnormosirregioninediferenciacija AT rutaubareviciene bevaikystelietuvojetendencijosnormosirregioninediferenciacija |