Vertybių kaita Baltijos šalyse europinės integracijos kontekste
Vertybių kaitos problema nėra pakankamai ištirta, ypač Baltijos šalyse ir apskritai pokomunistinėse šalyse. Ši problema tampa dar aktualesnė eurointegracinių procesų bei jų įtakos visuomenės vertybinėms orientacijoms kontekste. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti vertybines orientacijas bei...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2002-11-01
|
| Series: | Sociologija: Mintis ir Veiksmas |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/6165 |
| Summary: | Vertybių kaitos problema nėra pakankamai ištirta, ypač Baltijos šalyse ir apskritai pokomunistinėse šalyse. Ši problema tampa dar aktualesnė eurointegracinių procesų bei jų įtakos visuomenės vertybinėms orientacijoms kontekste. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti vertybines orientacijas bei jų kaitą trijose Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) įvertinant tai nulėmusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius aspektus. Tiriant vertybių kaitą remtasi Schwartzo ir Bilsky (1987, 1990) metodologija, Ingleharto (1990,1995, 1997, 2000), De Graaf ir Evans (1996) teorinėmis nuostatomis. Empirinė tyrimo dalis analizuoja apklausos “Baltic Barometer – 2001” duomenis. Ši apklausa – tarptautinio projekto “Demokratizacija ir socialinė kaita Baltijos šalių regione”, koordinuojamo Södertörns universiteto Švedijoje, dalis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindinės kultūrinės normos ir vertybinės orientacijos per pastaruosius dešimtį metų kito nežymiai. Kultūrinis kaitos procesas yra ilgas ir ypač sunkus vyresnės kartos žmonėms, kurių vertybinė sistema formavosi esant kitai socialinei-ekonominei aplinkai. Todėl kultūriniai pokyčiai atsilieka nuo ekonominių bei politinių ir vyksta keičiantis kartoms. Kuo didesni ilgalaikiai ekonominiai pokyčiai šalyje, tuo labiau skiriasi vertybinės kartų orientacijos. Vertybių transformacija, vykstanti europinės integracijos kontekste, neišvengiamai siejasi su individualizmo/kolektyvizmo bei modernizmo/tradiciškumo santykio kaita. Ekonominė bei technologinė pažanga, nepaisydama tautinių ribų, skatina visapusišką integracinį procesą, todėl iškyla tautinės ir globalinės kultūros santykio problema, kuri siejasi su tradiciškumo ir modernizmo samplaika šiuolaikinėje kultūroje. Tyrimas atskleidė, kad amžius yra labai svarbus kintamasis vertybių kaitos analizėje. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galima stebėti šias vertybių kaitos tendencijas: vertybinių orientacijų skirtumai tiesiogiai priklauso nuo respondentų amžiaus ir laikotarpio, kurio metu formavosi vertybinės nuostatos. Vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima, internalizuoja naujas vertybes. Jaunimo pažiūros žymiai liberalesnės. Sovietinis laikotarpis paliko ženklų pėdsaką tuo laikotarpiu brendusių žmonių sąmonėje. Tolerancijos socialinėms mažumoms stoka – uždaros visuomenės palikimas. Europinė integracija ir demokratizacija keičia vertybines nuostatas. Jaunimas labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-3358 2335-8890 |