LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS

Straipsnyje nagrinėjamas šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų vaisingumas senosios Lietuvos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, LDK) istorijai nuodugniau nušviesti. Tarptautinių santykių sistemos, kaip tarptautinių santykių teorijos, objekto sąvoką siūloma pakeisti platesne tarppol...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Zenonas Norkus
Format: Article
Language:Lithuanian
Published: Vilnius University Press 2015-01-01
Series:Politologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8389
_version_ 1818539892575043584
author Zenonas Norkus
author_facet Zenonas Norkus
author_sort Zenonas Norkus
collection DOAJ
description Straipsnyje nagrinėjamas šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų vaisingumas senosios Lietuvos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, LDK) istorijai nuodugniau nušviesti. Tarptautinių santykių sistemos, kaip tarptautinių santykių teorijos, objekto sąvoką siūloma pakeisti platesne tarppolitijinės sistemos, o tarptautinės visuomenės – tarppolitijinės visuomenės sąvoka. Parodomas konstruktyvistinės Aleksandro Wendto „hobsiškosios anarchijos kultūros“ sąvokos neadekvatumas ikivestfališkosios Europos tarppolitijiniams santykiams. Kritikuojamas Hedley Bullo, kuris tarptautinės teisės ir tarptautinės visuomenės atsiradimą europocentriškai sieja su 1648 m. Vestfalijos taikos sutarties nuostatomis, požiūris. Integrali straipsnio dalis yra atvejo tyrimas, kuriame kritiškai apvalytos nuo europocentrinių ir modernistinių apnašų šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų sąvokos taikomos LDK istorijai (iki 1569 m.) nušviesti. Atskleidžiama LDK priklausomybė dviem skirtingoms (Vidurio Europos ir Rytų Europos) tarppolitijinėms sistemoms. Vidurio Europos tarppolitijinėje sistemoje LDK laikysena buvo gynybinė, o Rytų Europos siuzerenios valstybės sistemoje (M. Wighto prasme) LDK užsienio politikos strateginis tikslas buvo siuzereno vaidmens perėmimas iš Aukso ordos. Tik trumpam (XV a. trečiame dešimtmetyje) pasiekusi šį tikslą, vėliau LDK nesugebėjo atlikti didžiosios valstybės vaidmens XV a. Rytų Europoje besiformuojančioje daugiapolėje suverenių valstybių sistemoje, t. y. apsaugoti šią sistemą nuo žlugimo ir transformacijos į Maskvos imperiją.
first_indexed 2024-12-11T21:48:07Z
format Article
id doaj.art-a5db4270a0e44a3bb75d830b24fb01f0
institution Directory Open Access Journal
issn 1392-1681
2424-6034
language Lithuanian
last_indexed 2024-12-11T21:48:07Z
publishDate 2015-01-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Politologija
spelling doaj.art-a5db4270a0e44a3bb75d830b24fb01f02022-12-22T00:49:33ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342015-01-0156410.15388/Polit.2009.4.8389LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOSZenonas NorkusStraipsnyje nagrinėjamas šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų vaisingumas senosios Lietuvos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, LDK) istorijai nuodugniau nušviesti. Tarptautinių santykių sistemos, kaip tarptautinių santykių teorijos, objekto sąvoką siūloma pakeisti platesne tarppolitijinės sistemos, o tarptautinės visuomenės – tarppolitijinės visuomenės sąvoka. Parodomas konstruktyvistinės Aleksandro Wendto „hobsiškosios anarchijos kultūros“ sąvokos neadekvatumas ikivestfališkosios Europos tarppolitijiniams santykiams. Kritikuojamas Hedley Bullo, kuris tarptautinės teisės ir tarptautinės visuomenės atsiradimą europocentriškai sieja su 1648 m. Vestfalijos taikos sutarties nuostatomis, požiūris. Integrali straipsnio dalis yra atvejo tyrimas, kuriame kritiškai apvalytos nuo europocentrinių ir modernistinių apnašų šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų sąvokos taikomos LDK istorijai (iki 1569 m.) nušviesti. Atskleidžiama LDK priklausomybė dviem skirtingoms (Vidurio Europos ir Rytų Europos) tarppolitijinėms sistemoms. Vidurio Europos tarppolitijinėje sistemoje LDK laikysena buvo gynybinė, o Rytų Europos siuzerenios valstybės sistemoje (M. Wighto prasme) LDK užsienio politikos strateginis tikslas buvo siuzereno vaidmens perėmimas iš Aukso ordos. Tik trumpam (XV a. trečiame dešimtmetyje) pasiekusi šį tikslą, vėliau LDK nesugebėjo atlikti didžiosios valstybės vaidmens XV a. Rytų Europoje besiformuojančioje daugiapolėje suverenių valstybių sistemoje, t. y. apsaugoti šią sistemą nuo žlugimo ir transformacijos į Maskvos imperiją.http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8389
spellingShingle Zenonas Norkus
LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS
Politologija
title LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS
title_full LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS
title_fullStr LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS
title_full_unstemmed LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS
title_short LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS
title_sort lietuvos didziosios kunigaikstystes istorija ir siuolaikines tarptautiniu santykiu teorijos
url http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8389
work_keys_str_mv AT zenonasnorkus lietuvosdidziosioskunigaikstystesistorijairsiuolaikinestarptautiniusantykiuteorijos