Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje

Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. pagrindinės Lietuvos žemės atiteko baudžiavinei Rusijai. Lietuvos prijungimas prie Rusijos rinkos paskatino prekybinių – ekonominių santykių vystymąsi. Ekonominiai ryšiai paspartino feodalinės santvarkos irimą ir kapitalistinių santykių fo...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: A. Endzinas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2016-01-01
Series:Psichologija
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8854
_version_ 1818393017702154240
author A. Endzinas
author_facet A. Endzinas
author_sort A. Endzinas
collection DOAJ
description Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. pagrindinės Lietuvos žemės atiteko baudžiavinei Rusijai. Lietuvos prijungimas prie Rusijos rinkos paskatino prekybinių – ekonominių santykių vystymąsi. Ekonominiai ryšiai paspartino feodalinės santvarkos irimą ir kapitalistinių santykių formavimąsi Lietuvoje. Dėl besivystančių ekonominių santykių XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje vis labiau auga su žemės ūkio progresu susijęs techninis žemės ūkio gamybos apdirbimas. Tačiau gamybos vystymasis arba mokslo, technikos, žemės ūkio, transporto bei visos šalies ekonomikos progresas išplečia specialybių rūšis ir reikalauja atitinkamos kvalifikuotos ir pagalbinės darbo jėgos, kuri turėtų tam tikras žinias ir darbo įgūdžius. Pagalbinės darbo jėgos poreikis buvo tenkinamas valstiečiais-baudžiauninkais ir pagrinde iš užsienio atvežamais brangiai apmokamais meistrais. Vietinių specialistų paruošimas vėlavo. Atvykę meistrai su panieka žiūrėjo į vietinius gyventojus, mokė juos nenoriai arba išvis atsisakydavo tai daryti. Todėl kvalifikuotos darbo jėgos paruošimas besivystančiai pramonei, žemės ūkiui, o taip pat vandens ir žemės susisiekimo kelių bei miestų statybai galėjo vykti mokymosi įstaigose trimis būdais: 1) Organizuojant Vilniaus aukštojoje mokykloje specialias katedras, kurios ruoštų specialistus; 2) Steigiant naujo tipo specialiosios paskirties mokymo įstaigas bei kursus; 3) Pertvarkant bendrojo lavinimo mokyklas į tokias mokymo įstaigas, į kurių mokymo planą įeitų taikomieji dalykai. Tokio specialaus mokymo vystymąsi skatino paveldėtos Edukacinės komisijos mokyklų tradicijos, reorganizuoto Vilniaus universiteto ir jo plataus bendrojo lavinimo mokymo įstaigų ir prie jų veikiančių specialiųjų mokyklų tinklo veikla, o taip pat ir ypatingos sąlygos Vilniaus mokslo apygardoje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktinių specialybės įgūdžių ugdymui. Buvo atsižvelgta į tai, kad pagrindiniai bendro lavinimo dalykai sudaro pagrindą specialių dalykų mokymui. Nuslopinus 1832 m. sukilimą buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir prie jo veikusios specialiosios mokymo įstaigos, likviduota Vilniaus mokslo apygarda, o iš bendro lavinimo mokyklų programų pašalinti taikomieji specialaus mokymo dalykai. Po sukilimo Vilniaus mokslo apygardoje įsigaliojo 1828 m. išleistos reakcinės nuostatos, pagal kurias buvo įvedamos dvi luomų principu paremtos mokymo sistemos. Specialus kadrų ruošimo krašto poreikiams mokymas vyko trimis kryptimis: 1) Buvo steigiamos specialiosios žemės ūkio mokymo įstaigos ruošti specialistus žemės ūkiui; 2) Profesionaliam mokymui buvo skirtos specialiosios mokymo įstaigos ir kursai; 3) Rankų darbo ir amatų mokymas buvo vykdomas specialiose tam skirtose mokymo įstaigose, klasėse ir specialiose pamokose.
first_indexed 2024-12-14T05:38:38Z
format Article
id doaj.art-bb7437bfbf134e89961362c101a4a922
institution Directory Open Access Journal
issn 1392-0359
2345-0061
language English
last_indexed 2024-12-14T05:38:38Z
publishDate 2016-01-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Psichologija
spelling doaj.art-bb7437bfbf134e89961362c101a4a9222022-12-21T23:15:05ZengVilnius University PressPsichologija1392-03592345-00612016-01-01210.15388/Psichol.1962.2.8854Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėjeA. EndzinasPo trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. pagrindinės Lietuvos žemės atiteko baudžiavinei Rusijai. Lietuvos prijungimas prie Rusijos rinkos paskatino prekybinių – ekonominių santykių vystymąsi. Ekonominiai ryšiai paspartino feodalinės santvarkos irimą ir kapitalistinių santykių formavimąsi Lietuvoje. Dėl besivystančių ekonominių santykių XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje vis labiau auga su žemės ūkio progresu susijęs techninis žemės ūkio gamybos apdirbimas. Tačiau gamybos vystymasis arba mokslo, technikos, žemės ūkio, transporto bei visos šalies ekonomikos progresas išplečia specialybių rūšis ir reikalauja atitinkamos kvalifikuotos ir pagalbinės darbo jėgos, kuri turėtų tam tikras žinias ir darbo įgūdžius. Pagalbinės darbo jėgos poreikis buvo tenkinamas valstiečiais-baudžiauninkais ir pagrinde iš užsienio atvežamais brangiai apmokamais meistrais. Vietinių specialistų paruošimas vėlavo. Atvykę meistrai su panieka žiūrėjo į vietinius gyventojus, mokė juos nenoriai arba išvis atsisakydavo tai daryti. Todėl kvalifikuotos darbo jėgos paruošimas besivystančiai pramonei, žemės ūkiui, o taip pat vandens ir žemės susisiekimo kelių bei miestų statybai galėjo vykti mokymosi įstaigose trimis būdais: 1) Organizuojant Vilniaus aukštojoje mokykloje specialias katedras, kurios ruoštų specialistus; 2) Steigiant naujo tipo specialiosios paskirties mokymo įstaigas bei kursus; 3) Pertvarkant bendrojo lavinimo mokyklas į tokias mokymo įstaigas, į kurių mokymo planą įeitų taikomieji dalykai. Tokio specialaus mokymo vystymąsi skatino paveldėtos Edukacinės komisijos mokyklų tradicijos, reorganizuoto Vilniaus universiteto ir jo plataus bendrojo lavinimo mokymo įstaigų ir prie jų veikiančių specialiųjų mokyklų tinklo veikla, o taip pat ir ypatingos sąlygos Vilniaus mokslo apygardoje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktinių specialybės įgūdžių ugdymui. Buvo atsižvelgta į tai, kad pagrindiniai bendro lavinimo dalykai sudaro pagrindą specialių dalykų mokymui. Nuslopinus 1832 m. sukilimą buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir prie jo veikusios specialiosios mokymo įstaigos, likviduota Vilniaus mokslo apygarda, o iš bendro lavinimo mokyklų programų pašalinti taikomieji specialaus mokymo dalykai. Po sukilimo Vilniaus mokslo apygardoje įsigaliojo 1828 m. išleistos reakcinės nuostatos, pagal kurias buvo įvedamos dvi luomų principu paremtos mokymo sistemos. Specialus kadrų ruošimo krašto poreikiams mokymas vyko trimis kryptimis: 1) Buvo steigiamos specialiosios žemės ūkio mokymo įstaigos ruošti specialistus žemės ūkiui; 2) Profesionaliam mokymui buvo skirtos specialiosios mokymo įstaigos ir kursai; 3) Rankų darbo ir amatų mokymas buvo vykdomas specialiose tam skirtose mokymo įstaigose, klasėse ir specialiose pamokose.http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8854specialusis mokymasspecialusis ugdymaspedagogikos istorija
spellingShingle A. Endzinas
Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
Psichologija
specialusis mokymas
specialusis ugdymas
pedagogikos istorija
title Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
title_full Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
title_fullStr Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
title_full_unstemmed Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
title_short Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
title_sort specialus mokymas lietuvoje xix a pirmoje puseje
topic specialusis mokymas
specialusis ugdymas
pedagogikos istorija
url http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8854
work_keys_str_mv AT aendzinas specialusmokymaslietuvojexixapirmojepuseje