Normatyvumas teisės sampratoje ir H. Kelzeno teisės teorija

Straipsnyje nagrinėjama H. Kelzeno normatyvistinė teisės samprata. Joje siekiama teisės problemą gnoseologiškai formuluoti remiantis klasikinio pozityvizmo ir neokantinės Marburgo mokyklos gnoseologijos principų derinimu. Ši teorija siekia išgryninti teisės teoriją nuo vertybinės įtakos, teisės prob...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Rita Šerpytytė
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2014-09-01
Series:Problemos
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/7195
Description
Summary:Straipsnyje nagrinėjama H. Kelzeno normatyvistinė teisės samprata. Joje siekiama teisės problemą gnoseologiškai formuluoti remiantis klasikinio pozityvizmo ir neokantinės Marburgo mokyklos gnoseologijos principų derinimu. Ši teorija siekia išgryninti teisės teoriją nuo vertybinės įtakos, teisės problemą formuluoja ne kaip būties, o kaip pažinimo problemą. Straipsnyje siekiama paneigti H. Kelzeno teisės teorijos moksliškumo pretenzijas remiantis tuo, kad jis teisės problemą sprendžia teoriniu būdu įveikdamas esamybės ir privalomybės sferų prieštaravimus. Šių sričių ryšys nusakomas normos apibūdinimu: faktinei dalykų padėčiai (elgesio aktui) objektyvią prasmę suteikia norma. Norma yra apibrėžimas, teisinės prasmės schema. Norma yra privalėjimas, esminis teisės požymis yra privalomas, imperatyvinis jos pobūdis. Loginis privalėjimas yra anoniminis žmogiškos valios atžvilgiu, todėl jame ištirpsta normatyvinių visuomeninių santykių klasinis turinys. Grynai teoriškai įveikdamas esamybės ir privalomybės priešpriešą, H. Kelzeno normatyvizmas praranda mokslinį pagrindą ir įgyja ideologinį, t. y. egzistuojančios visuomenės santykius sankcionuojantį pobūdį.
ISSN:1392-1126
2424-6158