OFICIALIAI NEBUVUSI: DRAUDŽIAMOSIOS LITERATŪROS LAIKYMAS IR SKAITYMAS SOVIETINĖJE LATVIJOJE XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMETYJE (ANGLŲ K.)
Tarybų Latvijoje (1940–1941, 1944–1990), kaip ir kitose komunistų okupuotose šalyse, kartu su oficialiai leidžiama žiniasklaida buvo platinami alternatyvūs informacijos šaltiniai, tokie kaip draudžiami ir slapti leidiniai, kultūros ir intelektinio judėjimo atstovų darbai, kuriuos Sovietų valdžia aš...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2017-06-01
|
| Series: | Knygotyra |
| Subjects: | |
| Online Access: | https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=10719 |
| Summary: | Tarybų Latvijoje (1940–1941, 1944–1990), kaip ir kitose komunistų okupuotose šalyse, kartu su oficialiai leidžiama žiniasklaida buvo platinami alternatyvūs informacijos šaltiniai, tokie kaip draudžiami ir slapti leidiniai, kultūros ir intelektinio judėjimo atstovų darbai, kuriuos Sovietų valdžia aštriai kritikavo arba slėpė nuo visuomenės. Straipsnyje nagrinėjami literatūros, išleistos nepriklausomos Latvijos Respublikos laikotarpiu (1918–1940) ir uždraustos sovietmečiu, laikymo ir skaitymo aspektai.
Nepaisant pirmuoju okupacijos dešimtmečiu (1944–1954) vykdyto nepriklausomos Latvijos literatūros kūrinių bibliocido (literatūros kūrinių išėmimas iš apyvartos, jų naikinimas dideliais kiekiais, tik riboto kiekvieno uždrausto leidinio egzempliorių skaičiaus laikymas didžiausiose mokslinėse bibliotekose), laikui bėgant prieiga prie šio laikotarpio spausdintinių darbų tapo lengvesnė. XX amžiaus 8–9-ajame dešimtmetyje mokslininkams ir kvalifikuotiems specialistams buvo leidžiama gana laisvai naudotis knygomis ir periodiniais leidiniais, kurie saugomi trijose mokslinėse bibliotekose ir buvo vertinami kaip pasenę. Kiti šia literatūra besidomintys asmenys galėjo jos įsigyti Rygos legaliose ir nelegaliose knygų prekyvietėse. Vis dėlto šių knygų kaina buvo gerokai didesnė nei vidutinė sovietinių knygų kaina. Kai kurie spaudiniai ar net ištisos kolekcijos buvo saugomos namų bibliotekose ir masinėse bibliotekose (taip sovietmečiu buvo vadinamos viešosios bibliotekos). Deja, dėl visiško ir dalinio daugelio autorių draudimo ir šališko politinių, ekonominių ir literatūros procesų Tarybų Latvijoje interpretavimo, kurį pateikė sovietų istorikai, didžioji visuomenės dalis negalėjo susidaryti tinkamo supratimo apie gyvenimą nepriklausomoje Latvijos valstybėje. Žinomi tik keli autoriai, kurių kūrybinis darbas prasidėjo antroje XIX amžiaus pusėje–XX amžiaus pradžioje arba kurių kūriniai buvo leidžiami sovietmečiu. Siekiant įveikti šį žinių atotrūkį, XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Latvijoje prasidėjus Nepriklausomybės sąjūdžiui, bibliotekos dėjo pastangų papildyti savo fondus šio laikotarpio literatūra. Vis dėlto iniciatyvas stabdė ribotas išlikusių egzempliorių skaičius – tai buvo ypač aktualu turint galvoje periodinius leidinius, plačiai skaitytus sovietmečiu. Šią problemą iš dalies padeda spręsti didelio masto Latvijos kultūros paveldo skaitmeninimo procesas, prasidėjęs 1999 m. kartu su projektu „Paveldas 1: Latvijos periodinių leidinių išsaugojimas“. |
|---|---|
| ISSN: | 0204-2061 2345-0053 |