Moralės vaidmuo antikinėje visuomenėje
Straipsnyje analizuojama moralės samprata ir jos prieštaravimai senovės graikų filosofijoje bei visuomeniniame gyvenime. Antikos filosofijoje žmogaus moralinio tobulinimosi idėja iškilo kaip universali, visiems prieinama priemonė blogiui naikinti ir teisingai valstybei kurti. Antikos filosofai teor...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2014-09-01
|
| Series: | Problemos |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5486 |
| Summary: | Straipsnyje analizuojama moralės samprata ir jos prieštaravimai senovės graikų filosofijoje bei visuomeniniame gyvenime. Antikos filosofijoje žmogaus moralinio tobulinimosi idėja iškilo kaip universali, visiems prieinama priemonė blogiui naikinti ir teisingai valstybei kurti. Antikos filosofai teorijos studijavimą laikė svarbiausiu žmogaus dorovinio auklėjimo momentu, o pačią moralę jie traktavo kaip universalią socialinių prieštaravimų sprendimo priemonę. Iš tikrųjų moralė tik padėjo senovės graikams įsisąmoninti objektyvius jų visuomenės poreikius, įtvirtinti ir išlaikyti vergvaldinius santykius. Moralės principai iškilo kaip susvetimėję individo atžvilgiu, visuomenėje vyravo disharmonija, kova dėl ribotų materialinių gėrybių įsigijimo. Prieštaravimas tarp to, kas siekta, ir to, kas yra, būdingas ne tik antikinės vergvaldinės visuomenės moralei, bet ir vėlesniems žmonijos vystymosi etapams. Autorius teigia, kad tik socialistinė visuomenė sukuria realias prielaidas šiam prieštaravimui įveikti, didelis vaidmuo šiame procese tenka auklėjimui. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-1126 2424-6158 |