Zu lexikalisch-semantischen Problemen bei der Erstellung eines Fachglossars.Vorgestellt am Deutschen und Litauischen Urheberrecht. Terminų žodynėlio sudarymo leksinės semantikos problemos Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės kontekste

Das Ziel dieses Beitrages ist es, die beim Erstellungsprozess eines Fachglossars zum deutschen und litauischen Urheberrecht deutlich gewordenen lexikalisch-semantischen Schwierigkeiten zu besprechen und u. a. zu zeigen, wie die festgestellten Besonderheiten in einem zweisprachigen Fachglossar berück...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Austėja Galginaitytė
Format: Article
Language:deu
Published: Vilnius University 2007-01-01
Series:Kalbotyra
Online Access:http://www.kalbotyra.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/02/Kalbotyra_57_102-110.pdf
Description
Summary:Das Ziel dieses Beitrages ist es, die beim Erstellungsprozess eines Fachglossars zum deutschen und litauischen Urheberrecht deutlich gewordenen lexikalisch-semantischen Schwierigkeiten zu besprechen und u. a. zu zeigen, wie die festgestellten Besonderheiten in einem zweisprachigen Fachglossar berücksichtigt werden können.----- Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.
ISSN:1392-1517
2029-8315