KAS TURTĖJO GREIČIAUSIAI? BALTIJOS ŠALIŲ ŪKIO AUGIMO 1913–1938 METAIS PALYGINIMAS
Straipsnyje lyginamas Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos (kuri tarpukariu buvo laikoma viena Baltijos šalių) ūkio augimas 1913–1938 m., pagrindinį dėmesį skiriant tarpukario laikotarpiui. Tam užpildomos plačiausiai naudojamo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų ūkio augimo duomenų šaltini...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | Lithuanian |
| Published: |
Vilnius University Press
2015-09-01
|
| Series: | Politologija |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8428 |
| Summary: | Straipsnyje lyginamas Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos (kuri tarpukariu buvo laikoma viena Baltijos šalių) ūkio augimas 1913–1938 m., pagrindinį dėmesį skiriant tarpukario laikotarpiui. Tam užpildomos plačiausiai naudojamo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų ūkio augimo duomenų šaltinio – Maddisono projekto duomenų rinkinio, kuris atspindi daugumos pasaulio šalių ūkio dinamiką 1–2010 m., properšos. Šiuo metu jame pateikti duomenys (1990 m. Geary ir Khamiso tarptautiniais doleriais – TD1990) tik apie tarpukario Suomijos ūkio augimą. Estų istorikas Jaakas Valge netiesioginio matavimo būdu nustatė Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) reikšmes 1923–1938 m. Straipsnyje tokiu pat būdu mėginama nustatyti, koks buvo Lietuvos ir Latvijos BVP vidutiniškai vienam gyventojui ir bendros apimtys 1913, 1924 ir 1938 m. tarptautiškai ir diachroniškai (intertemporaliai) palyginamais piniginiais vienetais. Kaip duomenys naudojami tarpukario laikų Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos ekonomistų Baltijos šalių nacionalinių pajamų skaičiavimai to meto kainomis, Kazimiero Meškausko ir jo bendradarbių Lietuvos 1924, 1938 ir 1939 m. nacionalinių pajamų skaičiavimai pastoviomis 1924 m. kainomis ir nacionalinių pajamų skaičiavimo pagal perkamosios galios paritetą pionieriaus Colino Clarko Latvijos 1913–1938 m. nacionalinių pajamų matavimai, kurie ligi šiol nebuvo naudojami Baltijos šalių autorių darbuose. Atsižvelgiant į naujausius Gedimino Vaskelos darbus, patikslinami autoriaus anksčiau paskelbti Lietuvos BVP 1938 m. vertinimai. Nors Lietuva 1938 m. (kaip ir 1913 m.) tebebuvo labiausiai atsilikusi Rytų Baltijos šalis, ji 1924–1938 m. kaimynes pranoko vidutiniu metiniu ūkio augimo tempu (4,3 %). Suomijos BVP vidutinis metinis prieaugis šiuo laikotarpiu buvo 3,5 %, Latvijos – 3,2 %, Estijos – 1,9 %. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-1681 2424-6034 |