„MES NORIME NAMO Į REICHĄ.“ SUDETŲ IR KLAIPĖDOS KRAŠTO VOKIEČIŲ PROBLEMATIKOS ANALOGIJOS LIETUVOS IR ČEKOSLOVAKIJOS POLITIKOS AŠYJE XX AMŽIAUS TREČIAME–KETVIRTAME DEŠIMTMEČIUOSE
Kai po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos, naujai susikūrusiose Europos valstybėse vokiečiai tapo mažuma. Gana didele tautine mažuma vokiečiai tapo Čekoslovakijoje, ypač Čekoslovakijos ir Vokietijos pasienyje, Sudetų krašte, kur gyveno 3 mln. vokiečių,...
| Main Authors: | , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2014-01-01
|
| Series: | Lietuvos Istorijos Studijos |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/4854 |
| Summary: | Kai po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos, naujai susikūrusiose Europos valstybėse vokiečiai tapo mažuma. Gana didele tautine mažuma vokiečiai tapo Čekoslovakijoje, ypač Čekoslovakijos ir Vokietijos pasienyje, Sudetų krašte, kur gyveno 3 mln. vokiečių, sudarę 23 proc. visų Čekoslovakijos gyventojų. Lietuvoje, be Klaipėdos krašto, 1923 m. gyveno
29 200 vokiečių, kurie sudarė 1,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte, 1925 m. surašymo duomenimis, gyveno 64 158 vokiečiai, kurie sudarė 45,2 proc. visų krašto gyventojų, taip pat Klaipėdos krašte gyveno 34 337 vadinamieji „klaipėdiškiai“, kurie sudarė 24,2 proc. krašto gyventojų. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-0448 1648-9101 |