Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective
<p><strong>NENOMINATYVINĖS SANDAROS PĖDSAKAI LIETUVIŲ KALBOJE: BEASMENĖS</strong> <strong>KONSTRUKCIJOS IŠ INDOEUROPIETIŠKOSIOS</strong> <strong>PERSPEKTYVOS</strong></p><p><em>Santrauka</em> </p>Straipsnyje tiriamos lietuvių ka...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | deu |
Published: |
Vilnius University
2011-12-01
|
Series: | Baltistica |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1393 |
_version_ | 1818419048712503296 |
---|---|
author | Silvia Piccini |
author_facet | Silvia Piccini |
author_sort | Silvia Piccini |
collection | DOAJ |
description | <p><strong>NENOMINATYVINĖS SANDAROS PĖDSAKAI LIETUVIŲ KALBOJE: BEASMENĖS</strong> <strong>KONSTRUKCIJOS IŠ INDOEUROPIETIŠKOSIOS</strong> <strong>PERSPEKTYVOS</strong></p><p><em>Santrauka</em> </p>Straipsnyje tiriamos lietuvių kalbos beasmenės konstrukcijos, ypač su eksperiento predikatais, žyminčiais fizinį procesą, pvz.: <em>gelti</em>, <em>skaudėti</em> ar <em>sopėti</em>, <em>mausti</em>,<em> peršėti</em>, <em>troškinti</em>, <em>dusinti</em>, <em>pykinti</em>, <em>niežėti</em>. Šiai nedidelei veiksmažodžių klasei būdingas nekanoninis subjekto žymėjimas: asmens kūno dalys, kurias veikia skausmas, reiškiamos galininku, o ne vardininku, kaip būtų galima tikėtis. Toks principas yra aiškus: galininkas, t.y. prototipinis objekto linksnis, iš prigimties neaktyvus, panaudojamas žymėti ir neagentinaim, neaktyviam subjektui, kuris nereguliuoja veiksmažodinio proceso. Tokiose konstrukcijose, kaip <em>man skauda galvą</em> galininkas nurodo kūno dalį, tiesiogiai įtrauktą į veiksmažodinį procesą; tuo tarpu naudininkas žymi objektą, kurio ryšys su procesu yra periferinis, ir turi posesyvinę reikšmę (<em>dativus sympatheticus</em>). Analizėje išryškinti duomenys neprieštarauja įvairių indoeuropiečių kalbų tyrimų rezultatams ir remia tuos mokslininkus, kurie mano, kad ide. prokalbės ankstyvaisiais laikais tam tikruose diasistemos lygiuose sintaksinės sandaros principai nebuvo paremti akuzatyvinių kalbų principais. |
first_indexed | 2024-12-14T12:32:23Z |
format | Article |
id | doaj.art-eab7d21df98047cf9187a9b0df4cce04 |
institution | Directory Open Access Journal |
issn | 0132-6503 2345-0045 |
language | deu |
last_indexed | 2024-12-14T12:32:23Z |
publishDate | 2011-12-01 |
publisher | Vilnius University |
record_format | Article |
series | Baltistica |
spelling | doaj.art-eab7d21df98047cf9187a9b0df4cce042022-12-21T23:01:10ZdeuVilnius UniversityBaltistica0132-65032345-00452011-12-0143343746110.15388/baltistica.43.3.13931310Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspectiveSilvia Piccini<p><strong>NENOMINATYVINĖS SANDAROS PĖDSAKAI LIETUVIŲ KALBOJE: BEASMENĖS</strong> <strong>KONSTRUKCIJOS IŠ INDOEUROPIETIŠKOSIOS</strong> <strong>PERSPEKTYVOS</strong></p><p><em>Santrauka</em> </p>Straipsnyje tiriamos lietuvių kalbos beasmenės konstrukcijos, ypač su eksperiento predikatais, žyminčiais fizinį procesą, pvz.: <em>gelti</em>, <em>skaudėti</em> ar <em>sopėti</em>, <em>mausti</em>,<em> peršėti</em>, <em>troškinti</em>, <em>dusinti</em>, <em>pykinti</em>, <em>niežėti</em>. Šiai nedidelei veiksmažodžių klasei būdingas nekanoninis subjekto žymėjimas: asmens kūno dalys, kurias veikia skausmas, reiškiamos galininku, o ne vardininku, kaip būtų galima tikėtis. Toks principas yra aiškus: galininkas, t.y. prototipinis objekto linksnis, iš prigimties neaktyvus, panaudojamas žymėti ir neagentinaim, neaktyviam subjektui, kuris nereguliuoja veiksmažodinio proceso. Tokiose konstrukcijose, kaip <em>man skauda galvą</em> galininkas nurodo kūno dalį, tiesiogiai įtrauktą į veiksmažodinį procesą; tuo tarpu naudininkas žymi objektą, kurio ryšys su procesu yra periferinis, ir turi posesyvinę reikšmę (<em>dativus sympatheticus</em>). Analizėje išryškinti duomenys neprieštarauja įvairių indoeuropiečių kalbų tyrimų rezultatams ir remia tuos mokslininkus, kurie mano, kad ide. prokalbės ankstyvaisiais laikais tam tikruose diasistemos lygiuose sintaksinės sandaros principai nebuvo paremti akuzatyvinių kalbų principais.http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1393beasmenės konstrukcijos |
spellingShingle | Silvia Piccini Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective Baltistica beasmenės konstrukcijos |
title | Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective |
title_full | Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective |
title_fullStr | Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective |
title_full_unstemmed | Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective |
title_short | Traces of non-nominative alignment in Lithuanian: the impersonal constructions in Indo-European perspective |
title_sort | traces of non nominative alignment in lithuanian the impersonal constructions in indo european perspective |
topic | beasmenės konstrukcijos |
url | http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1393 |
work_keys_str_mv | AT silviapiccini tracesofnonnominativealignmentinlithuaniantheimpersonalconstructionsinindoeuropeanperspective |