GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS

Graikiškasis filosofavimas klostosi kaip visiškai naujoviškas kalbėjimas, kurio specifika nulemta naujo teorinio žvilgsnio į pasaulį. Mes taip įpratę prie teorinio žvilgsnio, kad mums rodosi, jog vien to žvilgsnio gana, kad pamąstytume patį pasaulį naujai. Tačiau pasaulis žmogui visada duotas per jo...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Skirmantas Jankauskas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2009-01-01
Series:Problemos
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1934
_version_ 1811311262711152640
author Skirmantas Jankauskas
author_facet Skirmantas Jankauskas
author_sort Skirmantas Jankauskas
collection DOAJ
description Graikiškasis filosofavimas klostosi kaip visiškai naujoviškas kalbėjimas, kurio specifika nulemta naujo teorinio žvilgsnio į pasaulį. Mes taip įpratę prie teorinio žvilgsnio, kad mums rodosi, jog vien to žvilgsnio gana, kad pamąstytume patį pasaulį naujai. Tačiau pasaulis žmogui visada duotas per jo veiklą ir su ja susijusį kalbėjimą (mąstymą). Graikiškąjį pasaulį – kosmą – turiningai ir vertybiškai steigia rapsodiškasis bylojimas. Graikiškąjį filosofavimą išprovokavęs imperatyvas „Pažink save“ įkurdina filosofą visiškai neturiningoje ir vertybiškai neutralioje refleksijos teritorijoje – teorijoje. Prasidedantis filosofavimas savo turinius ir siekius tegali imti iš graikų pasaulį steigiančio rapsodiškojo bylojimo. Todėl graikiškasis filosofavimas neišvengiamai prasideda kaip rapsodiškojo bylojimo imitacija. Šioje imitacijoje viršų palaipsniui ima loginė teorijos prigimtis, kuri ilgainiui neatpažistamai deformuoja rapsodiškojo bylojimo turinius ir nukraujina jo siekius. Filosofavimui pereinant į raštą, ryšiai su rapsodiškąja bylojimo struktūra visiškai nutraukiami, o filosofavimas užsisklendžia teoriniame mąstyme ir virsta anemiška rašto veikla. Pagrindiniai žodžiai: Homeras, Iliada, rapsodas, sakymas, pasakymas, refleksija, dorybė, raštas. Greek Philosophizing as Rhapsodic Telling Deformed by Reflection Skirmantas Jankauskas   Summary Greek philosophizing emerged as a new kind of talking whose specificity was determined by a new theoretical standpoint. Nowadays, we are used to theoretical standpoints, and the standpoint per se seems to be sufficient to view the world anew. However, the world is given to a human as an interrelation of his activity and talking (thinking). The Greek world cosmos was established informally and axiologically by rhapsodic telling. Greek philosophizing was provoked by the imperative “Know thyself” which entrenched Greek philosophers in a new neutral territory of reflection, i.e. theory. Early philosophizing could acquire its contents and aspirations from the rhapsodic telling which established the Greek world. That is why Greek philosophizing inevitably started as an imitation of rhapsodic telling. However, the logical origin of theory gradually took over rhapsodic telling, deformed its content and enfeebled its aspirations. When Greek philosophizing established itself in writing, its ties with the structure of rhapsodic telling were totally broken and the philosophizing isolated itself in theoretical thinking and turned into an anemic activity of writing. Keywords: Homer, the Iliad, rhapsode, the saying, the said, reflection, virtue, writing.
first_indexed 2024-04-13T10:14:41Z
format Article
id doaj.art-ec0aed88493247ce9495db77a14f5d37
institution Directory Open Access Journal
issn 1392-1126
2424-6158
language English
last_indexed 2024-04-13T10:14:41Z
publishDate 2009-01-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Problemos
spelling doaj.art-ec0aed88493247ce9495db77a14f5d372022-12-22T02:50:47ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582009-01-017610.15388/Problemos.2009.0.1934GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMASSkirmantas JankauskasGraikiškasis filosofavimas klostosi kaip visiškai naujoviškas kalbėjimas, kurio specifika nulemta naujo teorinio žvilgsnio į pasaulį. Mes taip įpratę prie teorinio žvilgsnio, kad mums rodosi, jog vien to žvilgsnio gana, kad pamąstytume patį pasaulį naujai. Tačiau pasaulis žmogui visada duotas per jo veiklą ir su ja susijusį kalbėjimą (mąstymą). Graikiškąjį pasaulį – kosmą – turiningai ir vertybiškai steigia rapsodiškasis bylojimas. Graikiškąjį filosofavimą išprovokavęs imperatyvas „Pažink save“ įkurdina filosofą visiškai neturiningoje ir vertybiškai neutralioje refleksijos teritorijoje – teorijoje. Prasidedantis filosofavimas savo turinius ir siekius tegali imti iš graikų pasaulį steigiančio rapsodiškojo bylojimo. Todėl graikiškasis filosofavimas neišvengiamai prasideda kaip rapsodiškojo bylojimo imitacija. Šioje imitacijoje viršų palaipsniui ima loginė teorijos prigimtis, kuri ilgainiui neatpažistamai deformuoja rapsodiškojo bylojimo turinius ir nukraujina jo siekius. Filosofavimui pereinant į raštą, ryšiai su rapsodiškąja bylojimo struktūra visiškai nutraukiami, o filosofavimas užsisklendžia teoriniame mąstyme ir virsta anemiška rašto veikla. Pagrindiniai žodžiai: Homeras, Iliada, rapsodas, sakymas, pasakymas, refleksija, dorybė, raštas. Greek Philosophizing as Rhapsodic Telling Deformed by Reflection Skirmantas Jankauskas   Summary Greek philosophizing emerged as a new kind of talking whose specificity was determined by a new theoretical standpoint. Nowadays, we are used to theoretical standpoints, and the standpoint per se seems to be sufficient to view the world anew. However, the world is given to a human as an interrelation of his activity and talking (thinking). The Greek world cosmos was established informally and axiologically by rhapsodic telling. Greek philosophizing was provoked by the imperative “Know thyself” which entrenched Greek philosophers in a new neutral territory of reflection, i.e. theory. Early philosophizing could acquire its contents and aspirations from the rhapsodic telling which established the Greek world. That is why Greek philosophizing inevitably started as an imitation of rhapsodic telling. However, the logical origin of theory gradually took over rhapsodic telling, deformed its content and enfeebled its aspirations. When Greek philosophizing established itself in writing, its ties with the structure of rhapsodic telling were totally broken and the philosophizing isolated itself in theoretical thinking and turned into an anemic activity of writing. Keywords: Homer, the Iliad, rhapsode, the saying, the said, reflection, virtue, writing.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1934
spellingShingle Skirmantas Jankauskas
GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS
Problemos
title GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS
title_full GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS
title_fullStr GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS
title_full_unstemmed GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS
title_short GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS
title_sort graikiskasis filosofavimas kaip refleksijos deformuotas rapsodiskasis bylojimas
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1934
work_keys_str_mv AT skirmantasjankauskas graikiskasisfilosofavimaskaiprefleksijosdeformuotasrapsodiskasisbylojimas